Landschaftsmalerei versus Sonatenform. Die symphonischen Dichtungen "Miške" und "Jūra" von M. K. Čiurlionis = Landscape painting versus sonata form. The symphonic poems "Miške" and "Jūra" by M. K. = Peizažų tapyba versus sonatos forma. M. K. Čiurlionio simfoninės poemos "Miške" ir "Jūra"

• Landscape painting versus sonata form. The symphonic poems "Miške" and "Jūra" by M. K. Čiurlionis
• Peizažų tapyba versus sonatos forma. M. K. Čiurlionio simfoninės poemos "Miške" ir "Jūra"

LTMikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ (1900–1901) ir „Jūra“ (1903–1907) čia analizuojamos XIX a. simfoninės tradicijos kontekste. Čiurlionis studijavo Varšuvoje ir Leipcige. Jam įtakos turėjo vokiečių ir lenkų kompozitorių, tokių kaip Felixas Mendelssohnas-Bartholdy, Joachimas Raffas ir Zygmuntas Noskowskis, simfoninių peizažų paveikslai. Šie kompozitoriai mėgino „išgauti“ peizažus tradiciniame sonatos formos pavidale, nors ši forma ir jos teleologinė, procesinė dramaturgija neatrodo labai tinkama statikai ir idiliškam peizažui atskleisti. Savo dviejuose orkestrinės muzikos kūriniuose Čiurlionis taip pat remiasi sonatos forma, tačiau labai savitu ir novatorišku būdu. Abiejų kūrinių originalumas glūdi ne tiek jų motyvuose (daug kuo primenančiuose kitų kompozitorių kūrinius), kiek jų išdėstyme ir formalioje plėtotėje. Simfoninėje poemoje „Miške“ sonatos forma sujungiama su retrogradine repriza, pasitelkus simetrinės arkos struktūros bruožus (A-B-C-D-C-B-A). Be to, pirmoje kūrinio dalyje matyti nuolatinė plėtotė, laipsniškai pereinama nuo įžangos prie pagrindinių temų grupės. Simfoninės poemos „Jūra“ formos sandara taip pat nevienalytė, tačiau daug platesnio masto ir žymiai sudėtingesnė. Beje, šiame kūrinyje nėra aiškių pirmosios ir antrosios temų – čia nuolat plėtojamos dvi tarpusavyje abstrakčiais diasteminiais ir (arba) ritminiais ryšiais susijusių motyvų grupės. Vien ekspozicijoje skamba daugiau nei dvi tonacijos (E-dur, b-moll, Des-dur, A-dur, B-dur).Plėtojimo dalyje skamba įspūdinga, bet gana konvencionali „audros muzika“ (Eduardo Balsio 1965 m. redaguotame leidime ji yra sutrumpinta), o repriza nustebina dviem naujais teminiais protagonistais: melancholiška, liaudies dainą primenančia melodija ir prabangia šokio tema, kuri primena Richardo Strausso „Štai taip Zaratustra kalbėjo“. Koda pateikia dvi labai kontrastingas pabaigas: pirmojoje išreiškiama melancholija, o antrojoje – triumfas. Tokia „dviveidė“ pabaiga pabrėžia dviprasmišką viso kūrinio pobūdį ir modernumą. Į liaudies dainą panašioje melodijoje ir lietuvių liaudies dainos „Motule mano“ citatoje slypi patriotinė „Jūros“ potekstė. Kūrinį galima interpretuoti kaip laisvos Lietuvos, turinčios prieigą prie jūros, viziją. Tikėtina, kad šiuo atžvilgiu Čiurlioniui įtakos turėjo jo mokytojas lenkas Z. Noskowskis, kurio orkestriniuose kūriniuose taip pat esama užslėptų patriotinių minčių. Z. Noskowskio įtaka akivaizdi ir techniniame lygmenyje: sudėtingoje abiejų kūrinių polifoninėje sandaroje. M.K. Čiurlionio mėgstami lėti tempai atitinka lietuvių liaudies dainų pobūdį. Tačiau tai būdinga ir postromantinei simfoninei muzikai. Apskritai šie du kūriniai yra artimi Ferruccio Busoni „laisvai“ besiplėtojančiam, į peizažą panašiam „Urmusik“ modeliui, aprašytam jo „Naujosios muzikos estetikos apybraižoje“ (1907). „Jūra“ kelia ypač didelį tarptautinės publikos susidomėjimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: F. Busoni; Gamtovaizdžio tapyba; Gamtovaizdžio tapyba (arba: muzika ir tapyba); Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Simfoninė poema; Sonatos forma; Tautinė muzika; Z. Noskovskis; Z. Noskowskis, F. Busoni; Busoni; F. Busoni; Landscape painting; Landscape painting (or: music and painting); M. K. Čiurlionis; National music; Noskowski; Sonata form; Symhonic poem; Symphonic poem; Z. Noskovski; Čiurlionis.

ENThe symphonic poems "Miške" and "Jūra" by Čiurlionis are analyzed in the context of the 19th century symphonic tradition. Both works evoke a landscape in the mould of the sonata form. By this, they refer especially to German and Polish models of symphonic landscape painting (Mendelssohn, Raff, Noskowski). However, Čiurlionis treats the sonata form in a very personal way. The originality of his symphonic poems consists of not so much motivic material as of its disposition and formal evolution that comes close to Ferruccio Busoni's ideal of a "freely" evolving landscape-like "Urmusik". In "Miške" (In the Forest), the sonata form is combined with features of a symmetrical arch structure. The first part of the work shifts gradually from the introduction to the main theme group. In "Jūra" (The Sea) there are no clear First and Second themes at all but two groups of constantly evolving motives tied together by abstract melodic and diastematic relationships. There are much more than two tonalities already in the "exposition". The recapitulation surprises by introducing two new thematic protagonists. The coda presents two highly contrasting endings. The ambiguity of form and character underlines the modernity of the work. A folk song citation and a folk-like melody point to a patriotic subtext of "Jūra". Probably, Čiurlionis was influenced at this point by his Polish teacher Noskowski. [From the publication]