Bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo programos kaitos sąlygos Lietuvoje : konstruktyvistinio požiūrio aspektas

LTStraipsnyje siekiama atsakyti į klausimus, kas sudaro mokyklos lygmens konstruktyvistinės ugdymo programos elemento - ugdymo turinio - esmę, kokios sąlygos yra prielaidos arba barjerai šio elemento kaitai. Siekiant pagrįsti ir atskleisti bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo programos kaitos sąlygas Lietuvoje konstruktyvistinio požiūrio aspektu, atlikta mokslinės literatūros ir dokumentų analizė. Konstruktyvistinis ugdymo turinys turi atitikti ugdymo programos viziją bei tikslus, todėl mokytojai turi parengti įvairaus sudėtingumo mokomųjų dalykų modulius, neformaliojo ugdymo(si) programas, kurias mokiniai galėtų rinktis. LR švietimo įstatyme mokyklos, ugdymo pasirinkimo laisvė įteisinta, tačiau jos praktinis įgyvendinimas apribotas atsižvelgiant į mokinio gyvenamąją vietą, mokyklos galimybes siūlyti programas ir modulius. Nacionaliniuose švietimo dokumentuose ugdymo turinys traktuojamas kaip integruotų vertybinių nuostatų, gebėjimų, įgūdžių ir žinių sistema, skatinama ugdymo turinio integracija, diferenciacija ir individualizacija, tačiau siūlomi ugdymo turinio integracijos būdai neatskleidžia integracijos formų įvairovės, neatspindi mokinių įtakos formuojant integruotą ugdymo programos turinį. Švietimo dokumentuose neapibrėžta, kiek mokyklos ir mokytojai gali keisti ugdymo programų turinį, kad jis atitiktų mokinių reikmes ir būtų susijęs su realiu gyvenimu. Mokyklos ugdymo plano rengimo darbo grupėje dažniausiai nedalyvauja tėvai, retai naudojamasi išorės ekspertų konsultacijomis, mažai taikoma tarpdalykinių integruotų programų, iš dalies tenkinamos mokinių papildomojo ugdymo reikmės.Reikšminiai žodžiai: Mokyklos lygmens ugdymo (si) programa; Konstruktyvizmas; Ugdymo turinys; Constructivism; School-level curriculum; Conditions of curriculum implementation.

ENThe aim of this article is to provide rationale for the conditions of school-level curriculum change in Lithuania from the point of view of constructivist approach. In section one the features of CSC content construction are analysed; section two examines conditions for CSC content construction at a secondary school; section three discusses the internal conditions for CSC content construction. The research methods are content analysis of the national curriculum and research documents, school-level curriculum documents of 10 comprehensive schools. Distinguishing the main features of a constructivist school-level curriculum content construction has shown that: external conditions of CSC change are to some extent implemented with reference to all diagnostic indicators, as freedom of choosing a school and a curriculum content is limited in relation to the place of residence and schools' potential to offer curricula, courses and modules; the ways of curriculum integration referred to in the educational policy documents do not reflect the actual variety of its forms and a discussion on the curriculum content with pupils; the functions of teachers, pupils, parents, with an exception of a school principal and teacher councils, are not identified in terms of curriculum content construction, parents are not involved into workgroups drafting school curriculum; schools are not completely financially independent; a system of full-time employment payment has not been introduced; internal conditions of CSC change with reference to all the diagnostic blocks are implemented only to some extent because parents are normally not involved in workgroups on the curriculum content construction; few interdisciplinary integrated programmes are carried out, pupils' needs for extracurricular education are satisfied only to some extent; teachers' qualification development and experiential learning lacks direction.