Kultūros kontekstai: filosofija, menas, ugdymas

LTŠioje knygoje įvairiomis formomis, paslėptais ir atvirais būdais, remiantis metafizika ir poetika, kritika ir euristika, skverbiamasi į slėpiningus kultūros kontekstus, horizontus. Kultūra problemiška savo turiniu ir savo aprėptimis. Šiandien sunku pasakyti, ne kas yra kultūra, bet kas nėra kultūra. Leidinio pavadinimą „Kultūros kontekstai“ pasufleravo ne kas kita, o susiklosčiusi vidinė temų vienovė. Šių rašinių ir šio kalbėjimo tikslai iš esmės labai paprasti – atverti skirtingus, sudėtingus, permainingus, matomus ir nematomus kultūros kontekstus. Šie kontekstai atsiveria skirtingose tekstualinėse srityse: filosofijoje, mene, ugdyme. Jie krypsta į nuostabos ir abejonės sritis, steigiasi, randasi netikėtose meninių ieškojimų srityse, ugdymo ir saviugdos plotmėse. Tai saviti taikomosios filosofijos tyrimai. Filosofinis tyrimas krypsta dažnai ne tik pačios „grynosios filosofijos“ link, bet ir į plačias, neaprėpiamas kultūros sferas. Kultūrai skirti tekstai atveria horizontus, įveda į painius pačios kultūros probleminius svarstymų laukus. Todėl šie surinkti ir sudėlioti tekstai – tai patys kultūros kontekstai. Kultūra, kaip atvira struktūra, yra ir tekstas, ir kontekstas, ir pretekstas. Jų daug ir jie ganėtinai įvairūs, bet visi jie vienaip ar kitaip krypsta į tarpdisciplininę meno sferą. Menas įvairiapusiškai moko. Bet tai nėra tradicinė disciplinarinė didaktika. Tai greičiau nematomas ugdymas. Menas yra kūrybos rezultatas ir kūrybos pavyzdys. Todėl menas moko mąstyti, jausti, steigti, abejoti, ginčytis, svarstyti.Reikšminiai žodžiai: Filosofija; Fotografija; Kultūra; Kūryba; Literatūra; Menas; Panevėžys; Ugdymas; Šiauliai; Art; Creation; Culture; Education; Fhilosophy; Literature; Panevėžys; Philosophy; Photography; Šiauliai.

ENThis book uses different forms, both hidden and open, metaphysics and poetics, criticism and heuristics to penetrate into mysterious contexts and horizons of culture. Culture is problematic with regard to its content and its scale. Today the difficulty lies in defining what culture is not rather than what it is. The name of the publication “Contexts of Culture” was born as a result of an internal unity of topics. The goals of these compositions and such type of discourse are very simple: opening of different, complex, changing, visible and invisible contexts of culture. These contexts open up in different textual fields: philosophy, art and training. They turn towards the fields of wonder and doubts; they develop and appear in unexpected areas of artistic search, training and self-development. They constitute distinctive research of applied philosophy. Philosophical research is not limited only to “pure philosophy” and often turns towards wide and immense fields of culture. The texts dedicated to culture open up horizons offering an entry to the confusing areas of cultural thinking. The texts collected here are the contexts of culture. Culture as an open structure is a text, context and a pretext. There are many of them and they are quite different yet leaning towards a multidisciplinary field of art. Art teaches us in a variety of dimensions. However, its teaching is not like traditional disciplinary didactics. It is more like invisible teaching. Art is a result of creation and an example of creation. In this way art teaches us to think, feel, establish, doubt, dispute and ponder about.

• Filosofija / Philosophy
• Edukologija / Education