Vidaus prekybos tinklo raida lietuviškose gubernijose 1861-1914 metais : išvežiojamoji ir išnešiojamoji prekyba

LTIkireforminiu laikotarpiu dar nebuvo ryškios takoskyros tarp prekybos ir gamybos įmonių. Nors tarpregioninė prekyba ir regioninės prekybos organizavimas buvo prekybininkų specializacijos sritis, vis dėlto pirkliai ir patys neretai steigdavo gamybos įmones, parduodavo savo įmonių produkciją rinkoje. Greta pirklių, lokalinės reikšmės prekybą smuklėse per tarpininkus organizuodavo dvarininkai. Prekyba vertėsi miestiečiai, valstiečiai, taip pat amatininkai. Po 1861 m. reformos įvyko svarbių vidaus prekybos pokyčių. Pasikeitus komercinės veiklos įstatams, visų luomų atstovams atsivėrė didesnės galimybės prasiskverbti į prekybos verslo nišą. Tai savo ruožtu skatino vidaus prekybos tinklo plėtrą, gerino prekybos padėtį. Plintant vidaus prekybos tinklui, sumažėjo kai kurių prekybos formų poreikis. Ypač tai pasakytina apie išvežiojamąją ir išnešiojamąją prekybą, jos sąstingį. Plečiantis turgų ir mugių tinklui, mažėjo išvežiojamosios ir išnešiojamosios prekybos ir turgaus lyginamoji reikšmė aptarnaujant kaimo vietovių gyventojus. Kitas svarbus veiksnys, lėmęs išvežiotojų ir išnešiotojų prekybos pokyčius, sietinas su krautuvių skaičiaus didėjimu. Plečiantis stacionarios prekybos tinklui, mažėjo išvežiojamosios ir išnešiojamosios prekybos poreikis miestuose ir miesteliuose. Krautuvių, mugių ir turgų tinklo populiarumas didėjo, o išvežiotojų ir išnešiotojų paslaugų buvo pamažu atsisakoma. Šiems pokyčiams didelę įtaką turėjo valstiečių ūkio komercializavimas ir jų tiesioginis įsitraukimas į prekybos verslą, atsisakant tarpininkų paslaugų.Reikšminiai žodžiai: Rusijos imperija (Russian Empire); Lietuvos gubernijos; Vidaus prekyba; Nestacionarinė prekyba; Turgus; Muge; Valstiečiai; Miestiečiai; Pirkliai; Vilniaus gubernija; Kauno gubernija; Gardino gubernija; Išvežiojamoji prekyba; Išnešiojamoji prekyba.

ENTill the 1861 years reforms town's and township's dwellers bought goods usually at dolly-shops, shops, markets and marts. Village dwellers bought items from itemsman's or in the alehouse. Merchants, townspeople, tradesman used to sell seld made production from workshops or in the markets and marts. Noblemans organized trade at the alehouse. Peasants handled rarely. Only the most sophisticated and minded peasants were engaged in a commercial activity. Under the serfdom conditions mighty merchants and townspeople strife, juridical confines of economic activity and itemsmans and shoppers well organized trade system at the villages formed peasants uninterested in the enterprise. During the reforms season in the villages spread mobility trade forms. It was also influenced by the sparse web of townships, in possession of wrights to organize markets and marts. But the liquidation of serfdom gave the way to enter the trade. Increasingly peasants and townspeople involved in the trade business simultaneously the we of domestic trade increased - the number of markets, marts and dolly-shops. While the web of domestic trade was spreading the emporium became more available.Therefore after the 1861 reforms the demand of mobility trade forms at the markets declined. The consumers wanted to purchase necessaries of life everyday and at the convenient time. This inside trade forms due to its impermanent timetable of work could not satisfy. The increasing demands of the dwellers the requirements of permanent realization of goods, roused by industrial production. Furthermore, the specialization of trade enterprise showed up. The products of agriculture and the goods of amateurs prevailed in the markets. The industrial production had to make its way to market. To meet the needs there were found more static trade companies. These companies at the second part of XIX century took over some markets' functions, especially like trade of the industrial production and important goods. [From the publication]