Internetinė visuomenė ir kalbininkai : pokalbis įmanomas?

LTRemiantis interneto svetainių diskusijomis kalbos klausimais, nagrinėjamas visuomenės požiūris į kalbą ir kalbininkų darbą, aptariamos priežastys, dėl kurių klostosi įvairios nuomonės. Rezultatai lyginami su panašaus tyrimo, atlikto prieš dešimtmetį, rezultatais (buvo nagrinėtos periodinėje spaudoje skelbtos nuomonės kalbos klausimais). Tokie tyrimai reikalingi ieškant tiesioginio kalbos specialistų ryšio su kalbos vartotojais, nes visuomenėje gana ryškus priešiškumas kai kurioms kalbininkų nuostatoms ir kalbos normų diegimo metodams. Aptarus tyrimo tikslus, šaltinius ir apibūdinus bendrąją visuomenėje susiklosčiusią santykių su kalbininkais padėtį, tiriamos interneto diskusijų dalyvių nuomonės. Jos grupuojamos pagal temas: 1) kalbos paskirtis visuomenėje ir pastarųjų metų pokyčiai; 2) kalbininkų darbas ir jų vaidmuo visuomenėje; 3) konkrečių kalbos dalykų norminimas ir vartojimas. Pripažįstama, kad visuomenėje gyvuojantys mitai apie kalbą ir kalbininkus („kalba – kalbininkų nuosavybė“, „kalbininkai kuria dirbtinę kalbą“, „kalbininkai nesirūpina savo įvaizdžiu“ ir pan.) turi nemažą pagrindą. Interneto diskusijų kalbos klausimais tyrimas atskleidė nemažai neigiamų visuomenės požiūrio į kalbininkus ir jų darbą aspektų. Taisant susidariusią padėtį, būtina dirbti dviem kryptimis: 1) ugdyti visuomenės kalbinį sąmoningumą, 2) ieškoti būdų, kaip geriau pažinti visuomenės poreikius, atnaujinti kalbininkų darbo metodus ir suaktyvinti patikimos kalbinės informacijos sklaidą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Visuomenė; Internetinė visuomenė; Kalbininkai; Pokalbis; Society; Internet society; Linguist; Dialog.

ENThis article, using as its corpus Internet discussions on language matters, analyses community attitudes to language and the work of linguists. It discusses the possible background reasons for some of these attitudes. The results are compared with those of a similar study done a decade ago (the corpus consisted of opinions about language matters published in the periodical press). Such studies are needed in order to establish direct communication between the language-using public and language specialists, because there is clear evidence of widespread public opposition to some of the linguists’ recommendations and their normative methods. After introducing the aims of the research and its sources, and describing the general situation in regard to dialogue between the public and language academics, the opinions of Internet discussion participants are discussed. These are grouped around subjects: 1) the role of language in society and changes over recent years; 2) the work of linguists and their role in society; 3) specific examples of language use and standardisation. The author acknowledges that there is more than a little substance to some of society’s myths about language and linguists, such as “Language is the property of linguists.”; “Linguists are creating an artificial language.”; “Linguists are not concerned about their image”. The study of Internet discussions on language matters revealed more than a little negativity in public opinion on linguists and their work. To remedy the current situation it would be essential to work on two fronts: 1) raising public consciousness of language issues; and 2) finding ways of getting better acquainted with the needs of society, renewing linguists’ work methods and revitalising reliable transmission of linguistic information.