Kaunas als Provisorische Hauptstadt Litauens bis 1939 = Kaunas - laikinoji Lietuvos sostinė iki 1939 metų

LTStraipsnyje iš dalies apžvelgiama architektūros istorija. Kauno istorijos tyrinėjimai yra vis dar nepakankami. Plačių Kauno istorijos studijų sovietiniais metais nebuvo, o per nepriklausomybės metus Kaunas kaip tyrinėjimų objektas taip pat buvo apleistas. Kauno buvimas laikinąja sostine verčia nukreipti dėmesį į to meto architektūrą. Stengiamasi lyginti Kauno statinius, kurie yra būdingi sostinėms, su to meto statybomis Taline ir Rygoje. Kaune buvo projektų, kurie šiame mieste buvo sėkmingiau realizuojami nei Taline ar Rygoje. Šis pastebėjimas yra svarbiausias, nepriklausomai nuo to, kur nukreiptas (Kauną, Taliną ar Rygą) stebėtojo interesas. Taip pat labai svarbu apžvelgti meno istorikų požiūrį mus dominančiame kontekste. Vienas užsienio meno istorikų, kuris domėjosi Lietuvos laikinosios sostinės architektūra buvo Merilendo universitete dėstantis Stevenas Mansbachas. Savo straipsnyje aptartiems pastatams jis skiria dvigubą funkcionalumą. To pavyzdys gali būti buvusioji Čiurlionio galerija, o Karininkų ramovės pastatas buvo siekis parodyti tradiciją ir modernumą arba kitaip tariant – nacionalinę praeitį ir kosmopolitinę dabartį. Kai kurios Mansbacho interpretacijos kelia abejonių. Taip pat galima teigti, kad tyrinėjimai reikalauja išsamesnių tarpdisciplinarinių darbų. Čia reikėtų susieti istorijos ir meno mokslininkų tyrimus. Taip pat pravartu pasinaudoti geografų, ekonomikos istorikų ir kitų mokslo atstovų žiniomis.Reikšminiai žodžiai: Kaunas; Laikinoji sostinė; Modernizmas; Miestų architektūra; Urban architecture; Kaunas; Modernity.

ENThe article partly surveys the history of architecture. Research of Kaunas history is still insufficient. During the Soviet period, no detailed study about Kaunas history has been conducted and during the years of independence, Kaunas as the object of study has also been abandoned. The attention is drawn to the architecture of that time due to the fact that Kaunas was a temporary capital then. The attempt is made to compare buildings in Kaunas, which are specific to capitals, with the constructions of that time in Talinn and Riga. Some projects implemented in Kaunas were more successful than projects in Talinn or Riga. This observation is the most important one regardless of the city (Kaunas, Talinn or Riga) an observer is interested in. It is also crucial to survey the approach of art historians towards the context we are interested in. Stephen Mansbach, teacher at University of Maryland, was one of the foreign art historians who were interested in the architecture of the temporary capital of Lithuania. He attributes double functionality to the buildings discussed in his article. The example of this is the previous Čiurlionis gallery and the building Karinkų Ramovė which was considered to be aimed at encompassing tradition and modernity or in other words national past and cosmopolitan present. Some of Mansbach’s interpretations are doubtful. It should be also noted that research requires more detailed interdisciplinary works. Research conducted by history and art scholars should be interconnected in this case. Knowledge of geographers, Economic historians and representatives of other sciences should be also useful.