Antropologinės perspektyvos folkloristikoje : lietuvių fotografijos kontekstas

LTRemiantis D. Saukos knygos „Lietuvių tautosaka“ antrame leidime suformuluotomis įžvalgomis, kuriose įvertinta XX a. II pusės lietuvių folkloristikos istorija bei siūlomos naujos tautosakos konceptualizavimo perspektyvos, straipsnyje nuodugniau nagrinėjama viena jų – antropologinė perspektyva. Aiškinamasi, kaip ši teorinė pažiūra pasireiškia lietuvių folkloristų darbuose. Atkreipiamas dėmesys į tirštojo antropologinio lietuvių kaimo aprašymo pavyzdžius, ypač į valstietiškos kultūros antropologinį skerspjūvį pateikiančius vaizdus – fotografijas. Pastebima, kad tradicinės Lietuvos fotografijos mokyklos atstovų kaimiškosios tematikos fotografija pasižymėjo atida nykstančio pasaulio grožiui. Fotomenininkai fiksavo dar labai gerai pažįstamą tikrovę, bet jų santykis su kaimu jau buvo nostalgiškas, ne vien dokumentuojamas, bet ir režisuojamas. Nepaisant to, tokie darbai ilgainiui tapo savo epochos liudijimais. Daug dėmesio straipsnyje skiriama ir šiuolaikinėms antropologinėms fotografijos kryptims aptarti. Pastebima, kad nors Lietuvos fotografijos mokykla ilgai buvo siejama su humanistine, poetine ar gyvenimo fotografija, ją radikaliai paneigė XX a. 9 deš. fotografų karta, pradėjusi fotografuoti nebe kaimą, o miestą, pabrėžusi jo unifikaciją, deestetizaciją ir degradaciją. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiandieninė fotografija vis dažniau lydima teksto – fotografijų herojų pasakojimo ar autoriaus komentarų. Straipsnyje taip pat aptariamos naujausios vizualinės antropologijos tyrimui artimos kaimo fotografijos kryptys, visuomenės paribių vaizdinio dokumentavimo plitimas.Reikšminiai žodžiai: Antropologija; Dokumentika; Tautosaka; Folkloristika; Fotografija; Vizualinė antropologija; Anthropology; Documentary; Folklore; Folklore studies; Folkloristics; Lithuania; Photography; Visual anthropology.

ENThe insights expressed by Donatas Sauka in the second edition of his book “Lithuanian Folklore” where he examined the history of the Lithuanian folkloristics during the second half of the 20th century and offered new prospects for conceptualising folklore are used to write an article on anthropological prospects. The article examines how this theoretical approach is seen in the works of Lithuanian folklorists. It pays attention to the examples of a thick description of an anthropological Lithuanian village, with a particular emphasis on photographs showing the anthropological character of peasant culture. The author notes that rural photographs of the traditional Lithuanian school of photography paid much attention to the beauty of the disappearing world. Photographers took pictures of a very familiar reality yet their relationship with a village was already nostalgic: they did not simply document but also direct it. However, in the long run these works were used as a testimony of the old days. The article also pays much attention to the modern anthropological trends of photography. The author notes that although for a long time the school of Lithuanian history was associated with a humanistic, poetical or life photography, it was radically changed by the photographers of 1980s. The latter began to take pictures of town, showing its unification, deesthetisation and degradation. The author states that modern photography is more often followed by text: character stories or the author’s comments. The article also discusses the new trends of rural photography and the spread of visual documentation of social margin, which is close to a visual anthropological research.