Apie laisvę, karą ir dainas

LTStraipsnyje istoriografiškai aptariamas Donato Saukos pasakojimas apie laisvę, karą ir dainas knygoje „Tautosakos savitumas ir vertė“ (1970). Remdamasis senosiomis lietuvių karo dainomis ir istorikų teiginiais apie buvusias platesnes nei gretimuose kraštuose Lietuvos žemdirbių laisves, D. Sauka brėžė tautiškai susipratusių ir laisvų valstiečių gausa savo galią grindusios LDK vaizdą. Karo daina atverta kaip lietuvio socialinės būklės ir pilietinės sąmonės liudytoja. Senosios kovų su kryžiuočiais dainos esą išreiškusios savos valstybės gyvenime dalyvavusių laisvų žmonių savimonę, poetizavusios prasmingą žūtį už tėvynę. Vėlesnės, XVII–XVIII amžiais kurtos, lietuvių dainos jau „nebekėlė visuotinių idealų“: baudžiavą ėjęs valstietis jau nebejautė būtinybės dėti aukas ant laisvės aukuro, nebeįžvelgė savo vaidmens istorijoje. Valstiečio socialinės būklės kaitą ir jo nupilietinimą atspindėjusi karo daina: karas joje imamas nusakyti vien kaip asmeninė, šeimos nelaimė. Istoriografinė pirmųjų rašytinių Lietuvos įstatymų, pamatinių senosios Lietuvos tekstų – Statutų, apžvalga atskleidžia, kad šis profesoriaus D. Saukos išdėstytas naratyvas apie žemdirbio laisvės ir Kunigaikštystės galios jungtį buvo žinomas jau XVI–XVIII amžių Lietuvoje, o šiandien gali būti sėkmingai plėtojamas, grindžiamas naujais tekstais ir faktais. Jo mokslinė įžvalga nėra praradusi magnetinės jėgos, o respublikoniškas pasakojimas apie laisvą ir valstybiškai sąmoningą valstietį – aktualaus pilietinio bei politinio skambesio.Reikšminiai žodžiai: Dainos; Karo dainos; Laisvė; Lietuvių liaudies dainos, LDK pilietinė mintis; Literatūra; Piliečiai; Tadas Kosciuška; Tautosaka; Citizenry; Folklore; Freedom; GDL Political Thought; Lithuanian Folk songs; Lithuanian literature; Songs; Tadeusz Kosciuszka; War songs.

ENThe author historiographically discusses Donatas Sauka’ story about freedom, war and songs in the book “Tautosakos savitumas ir vertė” [The Peculiarity and Value of Folklore] (1970). Based on old Lithuanian military songs and historians’ statements about more freedoms of Lithuanian cultivators in comparison to cultivators of neighbouring states, D. Sauka depicted an image of nationally aware and free peasants, who constituted the fundament of the GDL. Military songs are used as witnesses of Lithuanians’ social status and civil awareness. Old songs of wars with the crusaders are claimed to have expressed the self-conscious of free people participating in the life of their state. Songs created later, in the 17th–18th centuries, did not promote universal ideals: bond slaves did not feel any necessity to sacrifice and did not see their role in the history of the state. Changes in the social status of peasants and the decay of their citizenship were reflected in military songs: these songs refer to war as a personal and family misery. The historiographical research of the first written Lithuanian laws, old fundamental Lithuanian texts, i.e. the Statutes, reveals that this Prof. D. Saukas’ narrative about peasants’ freedoms and powers of the Duchy was already known in Lithuania in the 16th–18th century, and today, it can be successfully developed based on new texts and facts. His academic insight has not lost its magnetic power, and the republican narrative about a free peasant has a relative civil and political tone.