The Overheating of five EU new member states and cyclicalïty of systemic risk in the banking sector

LTFinansų krizių pasėkoje nacionalinės ir tarptautinės institucijos pradėjo atidžiai sekti finansų sistemos atsparumą. To pasėkoje buvo smarkiai išplėstas finansinio stabilumo indikatorių skaičius. Greitas kreditų augimas buvo viena iš labiausiai paplitusių vystymosi tendencijų pastaraisiais metais Centrinėje ir Rytų Europoje. Straipsnyje įrodinėjama, kad kredito/turto santykis prisidėjo prie pagreitėjusios neveiksnių paskolų (NP) koeficiento dinamikos tirtose šalyse. Autorių apskaičiavimai Baltijos šalyse, Bulgarijoje ir Rumunijoje patvirtina jų hipotezę, kad kredito augimas gali pakenkti bankų veiklai. Tyrimo rezultatai taip pat patvirtina hipotezę, kad realaus valiutos kurso brangimas gali prisidėti prie paskolų portfelio kokybės gerėjimo dėl didelės paskolų užsienio valiuta dalies ir produktyvumo didėjimo. Rezultatai taip pat leidžia daryti išvadą, kad bendrasis fiksuoto kapitalo formavimasis pasirinktose ekonomikose prisidėjo prie ekonominės veiklos padidėjimo ir žemesnių NP lygių. Kadangi buvo patvirtinta, kad eksporto padidėjimas šiose ekonomikose pagerino NP koeficientą, vėlesnis į eksportą orientuotų pramonės šakų susilpnėjimas gali vesti prie ekonomikos susitraukimo, o tai turėtų tiesioginį poveikį bankų sektoriaus rezultatų tvarumui šiose šalyse. Autoriai taip pat teigia, kad stiprus ekonomikos augimas ir lėtėjantis NP koeficientas procikliškumo teorijos kontekste gali būti interpretuotas kaip ekonomikos perkaitimo signalas ir todėl potenciali grėsmė bankų sektoriaus veiklai.Reikšminiai žodžiai: Bankų sektorius; Cikliškumas; Ekonomikos augimas; Ekonomikos perkaitimas; Neveiksnios paskolos; Sisteminė rizika; Turto kokybė; Asset quality; Banking sector; Cyclicality; Economic growth; Economy overheating; Non-performing loans; Systemic risk.

ENRapid credit growth has been one of the most pervasive developments in recent years in Central and Eastern Europe. We tested for the significance of macroeconomic and banking sector variables that condition non-performing loan ratios and the hypothesis of procyclicality between economic activity and improving banking-sector results in the Baltic States, Bulgaria and Romania. The theory of procyclicality between economic activity and the nonperforming loan ratio was proven. The increased economic activity improved the loan portfolio quality of the banking sector, as indicated by a lower NPL ratio. Due to a high share of loans denominated in a foreign currency and the fact of productivity gains in the tradable sector, the appreciation of the real exchange rate contributed to an improvement in loan portfolio quality. The procyclicality of banking sector performance and high economic activities growth could be a signal of an economy overheating and therefore a slowdown in economic activity is likely to accelerate the growth of the non-performing loan ratio in the Baltic States, Bulgaria and Romania. [text from author]