Robustness in regional development studies. The case of Lithuania

LTStraipsnyje patikimumo apibrėžimas ekonometrikoje, kaip neteisingas terminas tiesinėje lygtyje, buvo ne tik papildytas, bet ir išreikštas įprasta kalba: nuo kiekybinio prie kokybinio. Šios interpretacijos buvo patikrintos taikant jas Lietuvos regionų vystymosi analizei. Norint išmatuoti regiono populiacijos gerovę, neužtenka apskaičiuoti regionines pajamas, kurios yra gerovės ekonomikos eksponentė. Gerovės ekonomika siekia dar toliau. Gerovės ekonomikoje kiekvienas individas turi gerai jaustis tiek kalbant apie materialinę gerovę, tiek sveikatą, išsilavinimą, visų rūšių saugumą ir aplinką. Kitais žodžiais, turi būti pasiekti daugybiniai tikslai. Dar daugiau, ši daugybė skirtingų tikslų išreiškiami skirtingais vienetais. Norint suvienodinti šiuos skirtingus vienetus daugiausia yra naudojami svoriai. Tačiau svorių įvedimas taip pat reiškia, kad įvedamas subjektyvumas. Siekiant išvengti šios dilemos, pirmenybė suteikiama vidiniam mechaniniam sprendimui taikant koeficientų sistemą ir tokiu būdu gaunant bemačius skaičius. Be to, šis rezultatas sudaro galimybę panaudoti nesubjektyvią atskaitos taško teoriją. Tikslų pasirinkimas taip pat nėra subjektyvus, jei dalyvauja visi suinteresuoti veikėjai, arba jei atstovaujami visi galimi tikslai. Ši teorija, kuri vadinama MOORA, taikoma skirtingiems Lietuvos regionams. Turi įvykti pajamų perskirstymas iš geriau gyvenančių Lietuvos regionų į vargingesnius, bet esant ribojančioms sąlygoms ir vykdant tiksliai apibrėžtus ir iki pat galo kontroliuojamus projektus.Reikšminiai žodžiai: Atramos taško teorija; Atskaitos taško teorija; Darbo jėgos nutekėjimas; Darbuotojų nutekėjimas; Daugiatiksliai metodai; MOORA; MOORA metodas; Pajamų perskirstymas; Patikimumas; Regionų plėtra; Rodiklių sistema; Svoriai; Tvirtumas; Labour drain; Lithuania; MOORA; MOORA method; Multi-objective methods; Ratio system; Redistribution of income; Reference point theory; Regional development; Robustness; Weights.

ENThe article not only supplements the definition of robustness in econometrics as an improper term in the legal equation, but also provides an ordinary expression of it: from quantitative to qualitative. These interpretations were verified by applying them for the analysis of development of Lithuanian regions. In order to measure the welfare of the population of the region, it is not enough to calculate regional revenues, which serve as an exponent of economic welfare. Economic welfare stretches beyond that. In a welfare economy each individual has to feel good with regard to material welfare, health, education, security of all types and environment. In other words, a great deal of goals must be achieved. Moreover, this number of various goals is expressed through various units. In order to unify these different units, weights are usually used. However, the introduction of weights also supposes subjectivity. In order to avoid this dilemma, the internal mechanic solution by applying the system of coefficients thus obtaining dimensionless numbers prevails. In addition, this result provides for a possibility for suing non-subjective theory of the starting point. The selection of goals is also non-subjective, if all the concerned figures are involved, or if all the possible goals are represented. This theory, which is called MOORA, is applied for various regions of Lithuania. Revenues should be redistributed from better living regions of Lithuania to low income regions, but only under restricting conditions and by implementing accurately defined and fully supervised projects.