Europinis politinis tapatumas : "demosas", pilietinės vertybės ir nacionaliniai bruožai

LTGilinantis į Europos Sąjungos (ES) integracinius procesus aiškėja, jog ES ateitis priklausys nuo to, koks požiūris į nacionalinius, etnokultūrinius bei politinius tapatumus įsivyraus tarp šios bendrijos politikos formuotojų. Domėtis tapatumais paskatino ES Konstitucinės Sutarties nesėkmė, sukėlusi svarstymų apie naują Europos „išradimą“ ar „pagrindimą“ bangą. Keltas esminis klausimas, kas yra Konstitucinės Sutarties subjektas ir kokie įžvelgiami europinio demoso bruožai. Išryškėjo ES būdinga demokratijos ir legitimumo stoka, tad tolesnė integracija įsivaizduotina kaip tos stokos šalinimo vyksmas. Kaip tai įmanoma vyraujant politinei denacionalizavimo nuostatai, kuri buvo įtvirtinta dedant naujos Europos pagrindus? Politinę denacionalizacijos nuostatą palaiko išplitę postnacionalinio tapatumo, europinio konstitucinio patriotizmo, taip pat besąlygiško svetingumo diskursai. Europinio demoso problemos ypač suaktualėjo ES išsiplėtus. Naujai priimtų valstybių visuomenėms bei tautoms būdinga kitokia istorinė patirtis, stipresni nacionaliniai jausmai, kurie padėjo išsivaduoti iš sovietinės okupacijos. Svarbus ir kitas dalykas – naujųjų narių visuomenės yra sukaupusios sovietinės denacionalizacijos patirtį. Į tas jausenas būtina atsižvelgti svarstant europinio demoso kūrimo planus. Prieinama prie išvados, jog socialinis europinės visuomenės turinys turi būti kaupiamas ir kuriamas ne atmetant nacionalines jausenas, o pasitelkiant prisirišimą prie tautos, kultūros, kalbos bei istorinių mitų, tad kyla būtinumas keisti politinę denacionalizavimo nuostatą.Reikšminiai žodžiai: Denacionalizacija; Europos demosas; Nacionalinis tapatumas; Nacionalizmas; Sovietinė okupacija; Denacionalization; Denacionalization, European Union; European Union; European demos; Nacional identity; Nacionalism; Soviet ocupation; Europos Sąjunga (European Union).

ENA closer observation of EU international processes shows that EU future depends upon which attitude towards national, ethno-cultural and political identities is going to prevail between these community policy actors. The interest in various identities was inspired by the EU Constitutional Treaty failure, which encouraged a great deal of discussions on the “discovery” and “foundations” of the new Europe. The essential question, i.e. what is the subject of the Constitutional Treaty and what are the features of the envisaged European demos, has been raised. The lack of EU democracy and legitimacy emerged; therefore, further integration should be foreseen as an elimination of this lack. The question is how this can be done in the face of the prevailing attitude of political denationalisation, which was anchored together with the very foundation of the new Europe. The attitude of political denationalisation has been recently supported by discoursed of post-national identity, European constitutional patriotism and unconditional hospitality. Problems of European demos have emerged after the EU enlargement. Societies and nations of the newly accepted states have another historic experience, stronger national feelings, which help liberate these states from the Soviet occupation. Another aspect is also very important, i.e. societies of the new member states have accumulated certain experience in Soviet denationalisation. They should be taken into consideration when contemplating on the plans of creation of European demos. The author concludes that the social content of the European society must be accumulated and created not by ignoring national feelings but by using the links to the nation, culture, language and historical myths.