Nekaltumo prezumpcijos principo įgyvendinimo problemos atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės

LTStraipsnyje nagrinėjamos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto procesinio įgyvendinimo problemos. Taikant sisteminį, lyginimo ir analitinį metodus analizuojami disputo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir procesinio teisinio šio instituto įgyvendinimo esant tam tikroms baudžiamojo proceso stadijoms (ikiteisminiam tyrimui) argumentai. Atsižvelgiant į problemos aktualumą straipsnyje analizuojamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto įgyvendinimas esant ikiteisminio tyrimo stadijai. Svarstoma, ar Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 3–8 punktuose įtvirtintas prokuroro diskrecinis (neprivalomas) ikiteisminio tyrimo nutraukimas nepažeidžia visuotinai pripažinto nekaltumo prezumpcijos principo. Keliant tokius klausimus nagrinėjamos baudžiamosios atsakomybės sampratos bei vyraujančios nuomonės dėl jos turinio suvokimo. Lingvistiniu semantiniu požiūriu analizuojamos procesinės normos, reglamentuojančios ikiteisminį tyrimo nutraukimą esant nereabilituojantiems pagrindams. Turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad galiojantys baudžiamieji teisiniai ir baudžiamieji procesiniai įstatymai sureguliuoti taip, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant ikiteisminio tyrimo stadijai, fiksuojant procesiniuose dokumentuose pagrindus ir motyvus ignoruojamas nekaltumo prezumpcijos principas. Daroma išvada, jog šiuo metu galiojančios diskrecinio ikiteisminio tyrimo nutraukimo nuostatos savo turiniu nėra pakankamos, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti nekaltumo prezumpcijos principą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės; Baudžiamoji atsakomybė; Nekaltumo prezumcija; Nekaltumo prezumpcija; Criminal liability; Exemption from criminal liability; Presumption if innocense; Presumption of innocence; Release from criminal responsibility.

ENThis article deals with the problems of the procedural implementation of the exemption from criminal liability. The methods of systematic analysis, comparison and synthesis are applied for the investigation of the debate on the exemption from criminal responsibility and the arguments for the procedural legal implementation of this institute in certain stages (pre-trial investigation) of criminal proceedings. The hypothesis of the article is that the exemption of a person from criminal responsibility in the pre-trial stage ignores the presumption of innocence principle. In the article a strong emphasis is put on the content of the presumption of innocence principle, and, given the urgency of the problem, the analysis of the implementation of the institute of the exemption from criminal liability in the pre-trial stage. It is considered whether the prosecutor’s discretionary (optional) termination of the pre-trial investigation established in Article 212 Paragraph 1 Item 3-8 of the Criminal Code does not violate the innocence principle. The concept of criminal liability and the understanding of its content are discussed in the article.The analysis allows to draw a conclusion that the existing criminal legal and criminal procedural laws are regulated in such a way that if a person is exempted from criminal liability in the pre-trial stage and the grounds and motives for the exemption of criminal liability are recorded in the procedural documents, the presumption of the innocence principle is ignored. The author suggests to settle the procedural legal relationships in a way that only a court could decide whether to exempt a person from criminal responsibility or not. At present, the provisions of Article 212 Paragraph 1 Item 3-8 of the Criminal Code unduly extend the discretion of the prosecutor. [text from author]