LTRuošiant vertėjus didelis dėmesys kreipiamas į studentų vertimo kompetencijos formavimą. Tai padeda išugdyti gebėjimą suvokti ir praktikoje taikyti tarpkalbinius transformacijos tipus, atpažinti ir taisyklingai vartoti leksines ir gramatines priemones. Verčiant iš vienos kalbos į kitą dauguma pagrindinių mokslinės-techninės kalbos konstrukcijų kinta. Vertėjas vienos kalbos vienetus tarytum transformuoja į kitos kalbos elementus, atitinkančius vertimo kalbos normas, stiliaus ir žanro reikalavimus. Tačiau paralelinių lietuvių ir rusų kalbų struktūrų buvimas dar nereiškia jų vertimo santykių adekvatumo. Todėl tobulinant būsimų vertėjų įgūdžius labai svarbu iš vienos pusės ugdyti vertimo kompetenciją, iš kitos pusės – sudaryti sąlygas profesinei kvalifikacijai kelti. Straipsnyje aptariamos vertėjų mokymo proceso aktualijos, analizuojamos mokslinių-techninių tekstų vertimo problemos, formuojant profesinę vertėjų kompetenciją. Vertimo įgūdžių lavinimo procesą užtikrina tam tikrų mokymosi strategijų parinkimas ir jų taikymas, mokymo ir metodinių priemonių paruošimas, pratimų kompleksų, skirtų gramatinėms struktūroms įsisavinti, tekstui redaguoti ir suvokti ir kt. sudarymas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Denominatyvinis prielinksnis; Komunikacija; Moksliniai techniniai tekstai; Mokslinis techninis tekstas; Mokslinė-techninė kalba; Prielinksniai; Prielinksninė konstrukcija; Prielinksninės konstrukcijos; Prieveiksminiai prielinksniai; Profesinė kalba; Sintaksema; Vertimas; Vertimo kompetencijos formavimas; Communication; Denominative preposition; Formation of competence of interpretation; Prepositional construction; Prepositional constructions; Prepositions; Professional language; Proverbal preposition; Scientific and technical text; Scientific technical texts; Syntactic seme; Syntactic unit; Technological language; Translation.