LTMonografijoje, skirtoje A. Nykos-Niliūno kūrybai, akcentuojama juslinė (vizualinė) pagavos konkretybė, gvildenama A.Nykos-Niliūno poezijos erdvės ir laiko raiška, aiškinama poetinių figūrų genezė, jų kaita A. Nykos- Niliūno poezijos rinkiniuose. Pateikiamas A. Nykos-Niliūno pasirenkamų figūrų literatūrinės tradicijos kontekstas, aptariama poeto pasirenkamų figūrų spektro kaita įvairiuose eilėraščių rinkiniuose. Monografijoje taip pat analizuojamos A. Nykos-Niliūno dienoraščiuose pasitaikančios poeto kūrybos autoanalizės. Daroma išvada, kad A. Nykos – Niliūno kūryboje nagrinėtu aspektu atpažįstami klasikinio modernizmo estetikai ir XX amžiaus vidurio egzistencialistinei pasaulėžiūrai būdingi vizualumo poetikos bruožai: akiračio fragmentiškumas, subjekto siekis reikštis keliose erdvėlaikio dimensijose, nuolat pabrėžiamas kontrastas tarp regimybės ir tikrovės, susvetimėjimas tarp subjekto ir aplinkos, dažnos sinestezijos apraiškos, kai vizualinės pagavos raiška atrodo nepakankama ar slopinama. Nepasitenkinimą kasdienybe poezijoje, autoriaus nuomone, atskleidžia nuolatinė atminties vizualizacija ir išskirtinis dėmesys vaizduojamojo meno chromatiniams efektams.Reikšminiai žodžiai: Alfonsas Nyka-Niliūnas; Dailė; Figūra; Literatūra; Mitas; Poezija; Regėjimas; Semiotika; Vizualumas; Šviesa; Alfonsas Nyka-Niliūnas; Art; Figure; Light; Lithuanian Literature; Myth; Poetry; Semiotics; Sign; Visual; Vizuality.
ENThe monograph on the works of A. Nyka-Niliūnas emphasises the sensual (visual) concreteness of understanding, analyses the expression of space and time in the poetry of Nyka-Niliūnas, explains the genesis of poetic figures and their change in the poet’s collections. The study presents the context of literary tradition of figures selected by Nyka-Niliūnas, discusses the change of the range of figures in various collections of poems. The monograph also analyses the self-analyses of the poet’s creation present in the diaries of Nyka-Niliūnas. The conclusion is drawn that the features of visual poetics typical of the aesthetics of classical modernism and the existential world-view of the mid-20th c. are recognised in the works of Nyka-Niliūnas: the fragmentary nature of the horizon, the subject’s wish to manifest in several dimensions of space and time, a continuously emphasised contrast between the simulacrum and reality, alienation of the subject and the environment, frequent manifestations of synaesthesia, when the expression of visual understanding seems insufficient or subdued. According to the author, dissatisfaction in everyday in poetry is revealed through a permanent visualisation of memory and exceptional attention to the chromatic effects of visual art.