В поисках потерянной традиции : поэтическая балтистика

LTStraipsnyje tyrinėjami baltų kalbų sąveikos modeliai, implicitiškai ar eksplicitiškai pasireiškiantys V. Braziūno poezijoje. Šie modeliai labiau orientuoti į šiaurinius lietuvių kaimynus – latvius. Poetas, aprašydamas lingvistinį lūžį, įvykusį kalbų istorijoje, bando vėl sulipdyti išsiskyrusias kalbas. Autorius pradžioje nagrinėja kalbų transformacijos modelius ir poezijos santykius su jais. Aprašant lingvistinį modelį, teigiama, kad poezija naudojasi lingvistika pagal poetinę logiką: kaip ir kalbotyra ji bando atsekti kalbų išsiskyrimo priežastis, ieško leksikos ir gramatikos neutralizacijos taškų, kuriuose susitiktų nutolusios, bet vis dėlto panašumą išlaikiusios leksinės ir gramatinės tų kalbų reikšmės. Tokio metodo tikslas – peržengti lingvistikos ribas ir lingvistinėmis arba poetinėmis priemonėmis atkurti prokalbę. Vienu iš ryškiausių lingvistinių sienų peržengimo būdų yra bilingvizmas, o tai savaip susiję su valstybių sostinėmis ir upėmis, jų santakomis, kurios veikia ir kalbinius tautų kontaktus. V. Braziūno poezijoje tai įėjimas į kitą, nors ir artimą, lingvistinę ir kultūrinę erdvę. Išnagrinėjęs poeziją šiuo aspektu, autorius daro išvadą, kad mokslinį mąstymą galima ir reikia papildyti meniniu mąstymu: taigi, anot jo, galima ne tik mokslinė, bet ir poetinė (ar net meninė plačiąja prasme) baltistika. Kita vertus, pažymima, kad poetinė reiškinių traktuotė nėra mokslinio mąstymo papildymas – į savo akiratį poezija įtraukia ir tas baltistikos sferas, kurių mokslas dėl vienų ar kitų priežasčių dar negali ištirti.Reikšminiai žodžiai: Baltistika; Etnolingvistika; Lietuvių poezija; Lingvistinė poetika, semiotika, kognityvinė lingvistika; Lyginamoji filologija; Lyginamoji mitologija; Poetika; Semiotika; Tropai; Baltic; Cognitive linguistics; Comparative mythology; Comparative philology; Ethnolinguistics; Linguapoetics; Lithuanian poetry; Poetics; Semiotics; Trope.

ENThe article examines the models of interaction between the Baltic languages, which are implicit and explicit in Vladas Braziūnas poetry. Those models are more oriented towards the Northern neighbours of Lithuanians, the Latvians. While describing the linguistic break in the history of languages, the poet tries to reconnect the diverging languages. In the beginning the author examines the models of transformation and the relationship of poetry with them. When describing the linguistic model the author states that poetry uses linguistics following a poetic logic: similarly to linguistics it seeks to identify the reasons for language separation, looks for neutralisation points of both lexis and grammar to identify similar lexical and grammatical meanings of the languages. The purpose of the method is to overstep the limits of linguistics and restore the proto-language by linguistic and poetical means. One of the most distinct means of overstepping the linguistic barriers is bilingualism. It is related to state capitals and rivers, confluences, which also affect the linguistic contacts of the nations. In Braziūnas poetry this is an entry to another, albeit neighbouring, linguistic and cultural space. Having examined the poetry from this perspective, the author concludes that scientific thinking could and should be complemented by artistic thinking: he believes that apart from scientific baltistics, it could also be poetic or even artistic in the widest sense of this word. On the other hand, the author states that a poetic interpretation of phenomena does not complement scientific thinking: poetry encompasses a wider spectrum of areas which science is still unable to research.

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies