All Indo-European "smiths"

LTStudijoje siekiama apžvelgti plačią „kalvio“ ir jam giminiškų žodžių indo-europiečių kalbose panoramą; aptarti su kalvio įvaizdžiu susijusių dievybių vardus; išanalizuoti kalvį žyminčių žodžių etimologijas; remiantis analizės rezultatais suklasifikuoti juos pagal semantinę tipologiją. Nemažos apimties studijoje aptariami kalvio ir su juo susiję pavadinimai indo-arijų (brėžiamos vedų „karmara“, reiškiančio kalvį, pirmojo dėmens *karmar- sąsajos su lietuvių „kalviu“), nuristaniečių, iranėnų (čia kalvis buvo vadinamas sudurtiniu žodžiu „spnyqry“ [spanēkarē], iš spyn- (geležis) ir *kar - (profesiją reiškiantis dėmuo); teigiama, kad prarastasis pirminis iranėnų „kalvis“ gali būti rastas fino-ugrų kalbose, plg. suomių „seppä“ ), armėnų, anatoliečių, graikų, albanų, italų, keltų, germanų, baltų (nors lietuvių ir latvių tautosakoje kalvis vaidina svarbų vaidmenį, dievybių ir teonimų, susijusių su kalvio vardu, nėra; vienintelė išimtis – giminingas teonimas Teliavelis, randamas jau XII a. tekstuose. Studijos pabaigoje analizės rezultatai suklasifikuojami ir sistemiškai pateikiami lentelėje.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Etimologija; Indoeuropiečiai; Kalbų šeima; Kalvio pavadinimai; Leksika; Semantinė tipologija; Baltic languages, vocabulary, blacksmith names; Ethymology; Indo-Europeans; Semantic typology.

ENThe aim of the study is to give a wide overview of the word “kalvis” (blacksmith) and related words in the Indo-European languages; discuss the names of deities related to the image of a blacksmith; analyse the etymology of the words used to name a blacksmith; use the findings of the analysis to group them according to a semantic typology. The wide-scope study examines the link between the word “kalvis” and similar words used in Indo-Aryan languages (the link between the first component *karmar- of the word “karmara” (blacksmith) in the Vedda language with the Lithuanian “kalvis”), as well as in Nuristani and Iranian languages (in which a compound word “spnyqry” [spanēkarē], of spyn- (iron) and *kar - (a component which means occupation)) was used for a blacksmith; the study states that the lost first component of the Iranian word can be found in Finno-Ugric languages (cf. Finnish “seppä” ), as well as in Armenian, Anatolian, Greek, Albanian, Italian, Celtic, German and Baltic. Although a blacksmith plays an important role in Latvian and Lithuanian folklore, there are no deities or theonyms used in association with a blacksmith; the only exception is a close theonym Teliavelis, which can be already found in the texts of the 12th century. At the end of the study, the results of the analysis are grouped and systemised in a table.