О семантической эволюции лит. laikas, лтш. laiks 'время'

LTStraipsnyje nagrinėjama lietuviško žodžio „laikas“ ir latviško žodžio „laiks“ semantinė evoliucija. Manoma, kad bendro baltiško laiko pavadinimo nebuvo. Pažymima, kad lietuvių kalbos žodis „laikas“ ir latvių kalbos žodis „laiks“ (laikas, oras) kildinami iš bendro baltiško veiksmažodžio pagrindo, lietuviško „likti, lieka, liko“, latviško „likt, lieku, liki“, senovės prūsiško „polinka“. Manoma, kad iš pradžių žodis „laikas“ buvo būdvardis. Aprašoma jo evoliucija į daiktavardinę formą baltų kalbose. Teigiama, kad latvių kalbos žodžio „laiks“ vartojimas „oro“ reikšme yra vėlesnė XVII amžiaus inovacija, būdinga tik Vidžemei. Autorius plačiai nagrinėja indoeuropiečių kalbų žodžių darinius, etimologiškai giminiškus rytų baltų žodžiui „laikas“. Teigiama, kad senovės baltų būdvardžio „laikas“ sudaiktavardėjimas buvo lydimas metatonijos, kurios rezultatai iki šiol išlikę latvių kalbos žodyje „laiks“, akcentologiškai priešpriešinamam veiksmažodžiui „likti, lieki“. Atskleidžiama, kad žodžio „laikas“ sudaiktavardėjimas yra paraleliškas vokalizmui „liekas“ (atliekamas, likutis) ir „lieka“ (likutis, nelyginis skaičius). Būdvardžio „laikas“(laikas) ir laikas (likutis) sudaiktavardėjimas įrodomas gerai dokumentuotu paraleliniu priesaginių darinių vystymusi, kurie net po sudaiktavardėjimo išlaiko sintetinę temporalinę semantiką. Daroma išvada, kad lietuvių kalbos žodis „laikas“ ir latvių kalbos žodis „laiks“ iš pradžių reiškė „būsimas laikas, tai, kas bus“ ir kartu su žodžiu „laikas“ (likutis) yra sudaiktavardintos proindoeuropietiško veiksmažodžio „likti“ formos.Reikšminiai žodžiai: Etimologija; Evoliucija; Laikas; Latvių kalba; Pro-indoeuropietiškas laikotarpis; Reikšmė; Rytų baltų kalbos; Semantika; Senovės prūsų kalba; Slavų kalbos; East Balts languages; Etymology; Evolution; Latvian language; Meaning; Old-Prussian language; Pro-Indo-European period; Semantics; Slavonic languages; Time.

ENThe article examines the semantic evolution of the Lithuanian word “laikas” (time) and the Latvian word “laiks” (time, air). It is believed that there was no common Baltic word for time. The Lithuanian word “laikas” and the Latvian word “laiks” originate from a common basis of a Baltic verb: Lithuanian “likti, lieka, liko”, Latvian “likt, lieku, liki”, and Old Prussian “polinka”. It is believed that in the beginning the word “laikas” was an adjective. The article describes how it evolved to become a noun. It states that the word “laiks” gained the meaning of “air” only in the late 17th century and this happened only in the Vidzeme region. The author of the article widely discusses the derivatives of Indo-European languages that etymologically relate to the Eastern Baltic word “laikas”. It says that the old Baltic adjective “laikas” turned into a noun as a result of metatony, the outcomes of which are seen in the Latvian word “laiks”, which has a different accentuation as compared to the verb “likti, lieki”. The article reveals that the process of turning the adjective “laikas” into a noun is parallel to a vocalism “liekas” (spare, remaining) and “lieka” (remnant, odd number). The proof that the adjective “laikas” (laikas) and “laikas” (remnant) turned into a noon lies in a well-documented parallel development of suffix derivatives which maintain their synthetic temporal semantics also after turning into nouns. The article concludes that the Lithuanian word “laikas” and the Latvian “laiks” first meant “future time, things to happen” and together with the word “laikas” (remnant) are the noun forms of the Proto-Indo-European verb “likti”.