Этноязыковые контакты во времени и в пространстве (на материале балтийских и славянских языков)

LTStraipsnyje analizuojami etnokalbiniai baltų ir slavų kalbų kontaktai erdvės ir laiko požiūriu. Pažymima, kad šie kontaktai buvo ilgalaikiai, todėl turėjo didelę įtaką kontaktuojančių tautų kalboms. Dažniausiai buvo perimamos leksemos, fonemos, morfemos ir sintaksinės konstrukcijos. Teigiama, kad kalbinė sąveika, kurios rezultatas – tam tikri pokyčiai kalboje – recipientėje, neišvengiamai susijusi su tautų istorija, todėl įtakos turėjo ne tik tautų kontaktų laikas, bet ir erdvė. Pabrėžiama, kad kiekvienas kalboje užfiksuotas pavadinimas yra savotiškas istorinis dokumentas – ežerų, upių, senųjų gyvenviečių pavadinimai gali suteikti informacijos apie etninę gyventojų sudėtį, apie teritorijas, kuriose gyveno tam tikros gentys, apie jų migraciją arba apie tam tikros teritorijos gyventojų kaitą. Visą šitą sudėtingą žmogaus ir jį supančios aplinkos sąveikos paveikslą galima stebėti tiriant baltų etnonimus ir jų pėdsakus artimiausių baltų kaimynų – slavų tautų onomastikoje. Teigiama, kad slavų onomastikoje išlikę ir seniausių baltų genčių, ir dabartinių tautų, ir etninių regionų pavadinimai. Pagrindinis dėmesys skiriamas Baltarusijos onomastikai, nes būtent joje, autorės nuomone, atsispindi praktiškai visi tiek jau išnykusių, tiek ir dabartinių baltų tautų etnonimai. Straipsnyje, remiantis baltarusiškų toponimų ir mikrotoponimų žodynų medžiaga, aptariami arealiniai baltarusiški hidronimai ir toponimai, sudaryti tiek iš istorinių (šiandien jau išnykusių), tiek ir iš dabartinių baltų genčių ir tautų pavadinimų.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Etnonimai; Hidronimai; Kalbinis substratas; Kalbų kontaktai; Onomastika; Rytų slavų kalbos; Slavų kalbos; Slavų kalbų baltizmai; Toponimai; Vakarų slavų kalbos; Baltic languages; Baltic languages, East Slavic languages; Baltic lexical borrowings in Slavic languages; Ethnonyms; Hydronyms; Language contacts; Linguistic; Onomastics; Slavic languages; Substrate; Toponyms; West Slavic languages.

ENAn article analyses the ethnolinguistic contacts of Baltic and Slavonic languages from the space and time point of view. It is noted that the contacts were long-lasting, therefore they influenced the languages of the contacting nations. Usually the lexemes, phonemes, morphemes and syntactic constructions were absorbed. It is stated that the linguistic interaction which resulted in particular changes in a recipient language was inevitably related with the history of nations, therefore not only the duration of the contact between nations but the space had influence, as well. It is emphasized that every name fixed in a language is a kind of historic document. The names of lakes, rivers, old settlement may contain information about ethnic composition of residents, territories where certain tribes had lived, their migration and the change of residents in a certain territory. This complex image of the interaction between the human and the surrounding environment may be observed when analysing the Baltic ethnonymes and their traces in the onomastics of the neighbours, the Slavonic nations. It is stated that the Slavonic onomastics still contain the names of ethnic regions of the old Baltic tribes and the current nations. The main attention is focused on Belorussian onomastics because, according to the author, it reflects all, extinct and remained, ethnonymes of the Baltic nations. With reference to the material about Belorrusian dictionaries of toponymy and microtoponymy, the article discusses hydronyms and toponyms of the Belorussian areal that are made of historic (extinct) and current names of the Baltic tribes and nations.