Что нам говорят имена собственные о жизни древних пруссов?

LTStraipsnyje aptariami senovės prūsų pavadinimai; teigiama, jog tikriniai žodžiai gali padėti tuo atveju, kai bendrinių žodžių išlikę labai negausiai, kaip yra atsitikę ir su prūsų kalba. Asmenvardžiai ne tik gali užlopyti leksinės sistemos skyles, bet ir suteikti nemažai informacijos apie leksinę-frazeologinę kalbos sistemą. Straipsnyje analizuojama pavadinimų struktūra, jie lyginami su senovės prūsų apeliatyvine leksika ir giminiškų kalbų bei tarmių tikriniais žodžiais. Onomastinės medžiagos reikšmę rekonstruojant senovės prūsų gyvenimo realijas liudija V. N. Toporovo atlikta pavyzdžių su *lauk- analizė, kurios aptarimui straipsnyje skiriamas nemažas dėmesys. Toponimai su elementu *lauk- 'laukas' ir *kalm- 'kaimas' prūsų onomastikoje yra labiausiai paplitę, jų skaičiuojama apie 180. Toponimuose su antruoju komponentu *1аuk- ryškiai atsispindi prūsus supusi gyvoji ir negyvoji gamta, reljefas: *bal- 'pelkė', *lind- 'lyguma, *bebr- 'bebras', *berz-, *barz-, *bars- 'beržas' ir pan.; taip pat sukultūrinta gamta, naminiai gyvuliai: *sod-, *sad- 'sodas', *sirg-, *zirg- 'žirgas', parst- 'paršelis', *kurv-, karv- 'jautis'. Esama toponimų, kurių pirmas dėmuo – asmenvardis: *Jurg- (Jorgelauke 1419). Apibendrinęs gausią onomastinę medžiagą Toporovas pabandė susieti tyrimo rezultatus su lauko statusu ir svarba prūsų gyvenime. Daroma išvada, kad prūsams būties pamatą sudarė keturios svarbiausios vertybės: namai (būstas, šeima), žemdirbystė (pagrindinis prūsų amatas), laukas (dirbama žemė, miškas); grūdai-duona (pagrindinis produktas).Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Bendriniai daiktavardžiai; Istoriniai šaltiniai; Onomastika; Prūsų kalba; Tekstynas; Tikriniai daiktavardžiai; Toporovas; Baltic languages; Common noun; Corpus; Historical sources; Onomastics; Proper noun; Prussian language; Toporov.

ENThe article discusses ancient Prussian titles. It states that proper words can help when there are not many common words left. This was the case with the Prussian language. Personal names can help fill in the gaps in the lexical system and provide a great deal of information on lexical and phraseological systems of the language. The article analyses the structure of names, they are compared with the old Prussian appellative vocabulary and proper words from stock languages and dialects. The significance of onomastic material when reconstructing realities of the life of Prussians is proved by the analysis of examples with *lauk- performed by V. N. Toporov. The article dedicates a great deal of attention to this analysis. Toponyms with elements *lauk- 'laukas' ir *kalm- 'kaimas' in Prussian onomastics are the most common toponyms. There are about 180 of them. Toponyms with the second component *1аuk- clearly reflect the nature and landscape surrounding the Prussians: *bal- 'pelkė', *lind- 'lyguma, *bebr- 'bebras', *berz-, *barz-, *bars- 'beržas' etc. Nature and pets are also endowed with cultural peculiarities: *sod-, *sad- 'sodas', *sirg-, *zirg- 'žirgas', parst- 'paršelis', *kurv-, karv- 'jautis'. There were toponyms, the first element of which is a personal name: *Jurg- (Jorgelauke 1419). Having summarised the vast onomastic material, Toporov tried to link the results of the research with the status and importance of field in the life of Prussians. It is concluded that the four major values formed the foundation of the life of Prussians: home (house, family), husbandry (the key craft of Prussians), field (the cultivated land, forest), and grains and bread (the key product).

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies