О системе акцентных парадигм в прусском языке

LTStudiją sudaro dvi dalys: teorinė, kurioje remiantis trečiuoju prūsų katekizmu (Enchiridion), F. Fortunatovo, F. Kortlando, V. Mažiulio ir kt. prūsų kalbos tyrinėtojų darbais, aptariamos prūsų kalbos kirčiavimo paradigmos ir ginčytini variantai, ir praktinė dalis, kurioje, remiantis šaltinių medžiaga, klasifikuojami prūsų kalbos kirčiavimo variantai. Teorinėje dalyje teigiama, kad trečiajame prūsų katekizme esama dviejų grafinių ypatybių, pagal kurias galima nustatyti kirčiuotą skiemenį. Pirmiausia tai ženklas „῀“, kuris iš esmės atitiko lietuvišką akūtą ir cirkumfleksą. Antrasis grafinis bruožas, turintis ryšį su kirčio vieta – tai priebalsių dvigubinimas. Autorius pažymi, kad priimta manyti, jog trumpieji kirčiuoti balsiai trečiajame prūsų katekizme buvo žymimi po jų einančiais dvigubais priebalsiais. Tačiau kartu autorius pastebi, kad Katekizme yra daugybė pavyzdžių, kai žodžiai yra ir su ženklu „῀“ ir kartu su dvigubu priebalsių rašymu, einančiu prieš skiemenį, pažymėtą šiuo ženklu. Taigi tarsi anksčiau minėta taisyklė yra prieštaringa. Autorius teigia, kad šį prieštaravimą išsprendė F. Kortlandas, teigdamas, kad prūsų kalboje įvyko kirčio poslinkis nuo trumpojo skiemens į po jo einantį skiemenį. Ši F. Kortlando taisyklė, kaip teigiama studijoje, ir leidžia susidaryti gana išsamų vaizdą apie prūsų kalbos kirčiavimo sistemos rekonstrukciją, turinčią panašumų su baltų ir baltų – slavų kalbų kirčiavimo rekonstrukcijomis. Praktinėje dalyje ir pateikiami prūsų kalbos žodžių kirčiavimo variantai su paaiškinimais.Reikšminiai žodžiai: Akcentinė paradigma; Akcentinės paradigmos; Akcentologija; Kamienas; Priegaidės, kirtis; Prūsų kalba; Accent paradigm; Accent paradigms; Accentology; Intonations; Old Prussian language; Stem; Stress; The Prussian language.

ENA study consists of two parts: theoretical that is based on the third Prussian catechism (Enchiridion), the works of F.Fortunatov, F.Kortland, V.Mažiulis and other researchers of the Prussian language and discusses some negotiable issues of the paradigm of accentuation of the Prussian language and practical that with reference to the sources classifies the variants of accentuation of the Prussian language. A theoretical part states that there are two graphical characteristics in the third Prussian catechism that may help to determine a stressed syllable. First of all, it is a sign“῀” that in fact is equivalent to a Lithuanian acute or circumflex. The second graphic characteristic that has relation with a place of the stress is the duplication of consonants. The author notes that it is accepted to think that the short stressed vowels in the third Prussian catechism were marked by the duplicated consonants after them. Also the author notes that the Catechism contains many examples when words contain the sign “῀” together with duplicated consonants that are in a syllable before the syllable that is marked with the sign. Therefore, the mentioned rule becomes controversial. The author states that the issue was solved by Kortland who stated that the Prussian language had experienced the displacement of the stress, i.e. the stress moved from a short syllable to the following syllable. As it is stated in the study, this Kortland's rule allows to have a quite comprehensive view of the reconstruction of the accentuation of the Prussian language which is similar to the reconstructions of the Baltic and Baltic-Slavonic languages. A practical part contains the variants of Prussian accentuation of words and their explanations.