Теория акциональности и литовский глагол

• Academia.edu: straipsnio tekstas

LTStraipsnyje keliamas uždavinys empiriškai išanalizuoti lietuvių kalbos veiksmažodžių akcionalinių klasių sistemas. Pažymima, kad tai problema, ne tik iki šiol nesulaukusi adekvataus sprendimo, bet faktiškai ir nekelta. Kitas straipsnio autorių dominantis klausimas – teorinės ir tipologinės išvados, kurias galima gauti analizuojant lietuvių kalbos veiksmažodžius. Straipsnio pirmajame skyriuje pateikiama trumpa akcionalumo teorija, kuria bus grindžiamas empirinis tyrimas. Antrame skyriuje apibūdinama lietuvių kalbos laikų sistema ir pateikiami lietuvių kalbos akcionalinių klasių tyrimo rezultatai. Trečiajame skyriuje nagrinėjamas tipologinis akcionalinių klasių sistemos savitumas lietuvių kalboje ir analizuojant lietuvišką medžiagą kylančios teorinės problemos. Teigiama, kad atliktas tyrimas gali būti naudingas tiek tyrinėjant lietuvių kalbą, tiek ir jos santykius su slavų ir kitomis kalbomis, tiek ir akcionalumo teorijos plėtrai. Pastaroji galimybė laikoma itin svarbia, nes iki šiol lietuvių kalbos medžiaga palyginti retai buvo naudojama tipologiniuose tyrinėjimuose. Daroma išvada, kad tipologinės lietuvių kalbos sistemos savitumas glūdi tame, jog lietuvių kalboje nėra nei kitoms europinėms, nei slavų kalboms būdingos veikslo gramatinės kategorijos. Be to, veiksmažodžių akcionalinių klasių lietuvių kalboje sistema yra heterogeninė. Pabrėžiama, kad straipsnyje nurodytos semantinės veiksmažodžių charakteristikos yra neatsiejamo leksinio pobūdžio ir nesusijusios su pragmatiniu vienos ar kitos situacijos fazės profiliavimu, kaip kad yra rusų kalboje.Reikšminiai žodžiai: Aspektas; Gramatinė raiška; Heterogeninė sistema; Rusų kalba; Semantika; Semantinė charakteristika; Tipologija; Veikslas; Veiksmažodis; Aktionsart; Aspect; Gramatical expression; Heterogeneous system; Russian; Semantic character; Semantics; Typology; Verb.

ENAn article has a task to empirically analyse the systems of actional classes of verbs of the Lithuanian language. It is indicated that the problem has not been adequately solved yet. In fact, it was not even raised yet. Another issue that is interesting to the author is theoretical and typological conclusions that may be obtained with the help of an analysis of the Lithuanian verbs. In the first chapter of the article a short theory of actionality that is a base for an empiric research is presented. The second chapter describes the system of tenses of the Lithuanian language and presents the results of the research on actional classes. The third chapter analyses a typological nature of the system of actional classes in the Lithuanian language and theoretical issues that appear during the analysis of Lithuanian material. It is stated that the research may be useful for both: the analysis of the Lithuanian language and its relationships with Slavonic and other languages and the development of the theory of actionality. The latter is considered to be very important because until now Lithuanian material was rarely used in typological researches. A conclusion is that the typological nature of the Lithuanian language system is related to a grammatical category of aspect which is characteristic of Slavonic and other European languages but does not exist in Lithuanian. Moreover, a Lithuanian system of actional classes is heterogeneous. It is emphasized that the indicated semantic characteristics of verbs are inseparable from the lexical nature and are not related to the profiling of one or another phase of a situation, as it is in Russian.