Šeimos narių teisės į gyvenamąją patalpą įgyvendinimas ir gynimas

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Šeimos narių teisės į gyvenamąją patalpą įgyvendinimas ir gynimas
Alternative Title:
Realization and protection of the right of family members to the dwelling space
In the Journal:
Socialinių mokslų studijos [Societal Studies]. 2009, Nr. 3, p. 193-212
Summary / Abstract:

LTSudarę santuoką vyras ir moteris įgyja naują teisinį statusą: tampa sutuoktiniais, sukuria šeimos santykius, atsiranda tik šiems santykiams būdingos teisės ir pareigos, kurių įgyvendinimas gali būti ribojamas vedybų sutarties bei imperatyvių Civilinio kodekso normų. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, įsigaliojęs 2001 m. liepos 1 d., sutuoktinių turtinius santykius sureguliavo iš esmės naujai, įtvirtindamas tokias novelas kaip šeimos turtas ir jo teisinis režimas, vedybų sutartis ir kt. Didesnį turtinių santykių teisinio reglamentavimo mastą lėmė šios srities teisinio apibrėžtumo poreikis siekiant užtikrinti pačių sutuoktinių, jų vaikų, taip pat ir trečiųjų asmenų, kurių reikalavimai susiję su šeimos turtu, teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucija, deklaruodama ypatingą šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės apsaugą (38 str.), taip pat įtvirtina ir žmogaus būsto neliečiamybę (24 str.), nes gyvenamoji patalpa yra šeimos bendro gyvenimo viena svarbiausių sąlygų. Atsižvelgiant į konstitucines nuostatas, nagrinėjant Civilinio kodekso normas bei remiantis teismų praktika šiame straipsnyje analizuojama šeimos narių samprata, jų teisės į gyvenamąją patalpą įgyvendinimas bei užtikrinimas – šeimos turto bei jo teisinio režimo specifika, taip pat trečiųjų asmenų reikalavimų įgyvendinimo galimybės sprendžiant sutuoktinių gyvenamosios patalpos naudojimo, perleidimo bei padalijimo klausimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Civilinė teisė; Sugyventiniai; Turto teisinis režimas; Šeima; Šeimos gyvenamoji patalpa; Šeimos nariai; Šeimos turtas; Civil law; Cohabitants; Family; Family assets; Family dwelling; Family members; Legal regime of the property.

ENAfter registration of their marriage, a man and a woman acquire a new legal status: they become spouses and create family relations, accompanied by specific rights and duties. The realisation of these rights and duties may be restricted by a marriage contract and imperative provisions of the Civil Code. The Civil Code of the Republic of Lithuania (in power since 1 July 2001) set forth a brand new approach towards property relations of the spouses by establishing such novelties as family assets and the legal regime thereof, marriage contract, etc. The extended scope of legal regulation of property relations was determined by the need for legal clarity in this field in order to protect and secure the rights and legitimate interests of the spouses themselves, their children, and of third persons who may have claims related to the family assets. The Constitution of the Republic of Lithuania, while declaring a special protection of family, motherhood, fatherhood and childhood (Art. 38), also secures the inviolability of a private dwelling (Art. 24), because the dwelling is a key prerequisite for living together in a family. Taking into consideration the Constitutional Provisions, examining the provisions of the Civil Code and the established court practice, this article analyses the concept of family members, realisation and security of their right to dwelling space, specificity of family assets and their regime, as well as the possibilities to meet the claims of third persons while addressing the issues of use, ownership transfer and division of dwelling of the spouses.The Constitution of the Republic of Lithuania does not provide the direct family concept. Usually various legal acts give different concepts of the family or family member or they even contradict each other. Therefore, practice faces many problems while setting the extent of each family member's rights and duties. The analysis of court practice leads to a conclusion that the interpretation of legal provisions securing family member's rights to the dwelling space is ambiguous (The Civil Code art. 3.88-3.86). Sometimes it even contradicts the principles of sense or justice and other legal provisions which determine the realization and protection of children rights and legitimate interests of the owner of the property. Consequently, it might be suggested that each time both declaratively state the purpose of applied provisions and aspire to an optimal dispute to secure a balance of interests for all sides – family members (children, spouses) and honest third persons. [From the publication]

ISSN:
2029-2236; 2029-2244
Subject:
Related Publications:
  • Bendro gyvenimo neįregistravus santuokos teisinio reglamentavimo problemos / Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė. Jurisprudencija. 2008, Nr. 4 (106), p. 27-35.
  • Civilinio proceso teisė / Egidijus Laužikas, Valentinas Mikelėnas, Vytautas Nekrošius ; Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. Vilnius : Justitia, 2003-2005. 2 t.
  • 'Moving in the same direction'? : presentation of family law reforms in Lithuania / Šarūnas Keserauskas. International survey of family law / general editor, Andrew Bainham. Bristol: Family Law, 2004. P. 315-335.
  • Santuokos sąlygos ir jų vykdymas / Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė ; Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Justitia, 2006 [i.e. 2007]. 223 p.
  • Šeima abipus sienų : Lietuvos transnacionalinės šeimos genezė, funkcijos, raidos perspektyvos / Aušra Maslauskaitė, Vlada Stankūnienė ; Tarptautinė migracijos organizacija, Socialinių tyrimų institutas. Vilnius : [Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras], 2007. 229 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/23160
Updated:
2018-12-17 12:34:12
Metrics:
Views: 50    Downloads: 6
Export: