Social guarantees for artists in Lithuania and the European Union

LTVisi, vyresni nei 16 m., Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę draustis savanoriškuoju socialiniu draudimu. Yra dvi draudimo rūšys – savanoriškasis pensijų draudimas ir savanoriškasis socialinis draudimas ligos ir motinystės pašalpoms. Pensijų draudimo įmokos mokamos kas ketvirtį, o tų įmokų dydis yra 50 procentų bazinės pensijos; ligos ir motinystės įmokos mokamos ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, o įmokų dydis svyruoja nuo 10 iki 200 litų per mėnesį. Problemiškos yra menininkų socialinės garantijos. Esmė yra tai, kad menininkų darbas gana specifiškas, jie negauna nuolatinių pajamų, labai neapibrėžtas jų darbo pobūdis darbo laiko, darbo vietos, darbo įrankių, galop ir pačios darbo sutarties požiūriu. Pvz., skulptorius gali dirbti savo namuose (dirbtuvėse) jam parankiu kūrybinio pakilimo metu (dieną arba naktį), naudodamasis savo įrankiais, o tas darbas gali trukti keletą metų. Atsiskaitoma už atliktą darbą gali būti tiek avansavimo būdu (jei yra užsakovas), tiek užbaigus darbą. Dėl šių ir daugelio kitų priežasčių menininko santykiai su „Sodros“ institucija gana keblūs (pvz., kiek mėnesių per metus jis dirba, koks darbo stažas, pajamos, įmokų periodiškumas ir t. t.). Taigi sunku spręsti menininkų apmokestinimo „Sodros“ mokesčiais administracines problemas. Net ir jas išsprendus, „Sodros“ ateities problemos lieka aktualios ir jų padariniai sunkiai prognozuojami – iškyla rimta užtarnautų pensijų visiems apdraustiesiems, o ypač menininkams, kurių teisinis statusas nėra griežtai apibrėžtas, realumo problema. Straipsnyje nagrinėjama kitų Europos Sąjungos valstybių patirtis sprendžiant menininkų socialinių garantijų klausimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbo stažas; Menininkas; Menininkų socialinės garantijos; Socialinis aprūpinimas; Socialinė apsauga; Socialinė gerovė; Socialinė sauga; Socialinės apsaugos teisė; Artist; Length of service; Social care; Social guarantees of artists; Social security; Social security law; Social welfare.

ENAll citizens of the Republic of Lithuania over 16 years of age have the right to insure with voluntary social insurance. There are two types of insurance – voluntary pension insurance and voluntary social insurance for sickness and motherhood allowances. In the case of pension insurance, contributions are paid quarterly, and those contributions are 50 percent of the basic pension, while sickness and maternity contributions are paid at least once per quarter and the sum of the contribution can vary from 10 to 200 Litas per month. Social guarantees for artists constitute a specific sphere of regulation. The main problem is that artists in accordance with their work specifics do not have a stable income, and their nature of work is not defined as regards work time, work place, work tools, and an employment contract itself. For instance, a sculptor can work at home (workshop) at the time suitable for his creative inspiration (day or night), using his own work instruments, and the work may take a few years. Payment for a concluded work can be done in advance (provided that there is a contract-giver) and after the conclusion of works. This and other reasons complicate the relations of artists and Sodra, the State Social Insurance Fund Board of the Republic of Lithuania (e. g., issues on how many months per year an artist is working, what is his length of service, income, the problem of contribution periodicity, etc.). Therefore, it is hard to solve the administrative difficulties that are connected with applying Sodra's tax to artists.Even if these problems are solved, there still arises a problem of great importance taking into account the future problems of Sodra, i. e. the problem of the reality of earned pensions to all insurants, especially to the artists, whose legal status in case of pension receiving is not strictly defined. The article analyzes the experience of other European Union member states in the field of artists' social guarantees. [From the publication]