LTStraipsnyje nagrinėjamas klausimas, ar valstybės atsakomybė dėl galutinės instancijos teismų veikų, kai teismai pažeidžia Europos Bendrijos (toliau – EB) teisės nuostatas, yra galima nepažeidžiant konstitucinę reikšmę turinčių principų, kurių tinkamą įgyvendinimą garantuoja EŽTK. Atsižvelgdama į visuotinai pripažintų res judicata, teismo nepriklausomumo ir nešališkumo bei nediskriminacijos principų turinį, autorė aiškinasi, ar įmanoma įgyvendinti valstybės atsakomybės principą, kai sprendimą dėl galutinės instancijos teismo galbūt padarytos teisės ar fakto klaidos turi priimti nacionalinės teisminės institucijos. Analizuojama, ar šią EB teisės garantuojamą teisę galima įgyvendinti naudojantis jau esamais mechanizmais, ar būtina kurti naujas teismines institucijas, galinčias spręsti tokius ieškinius dėl žalos atlyginimo, jeigu naudojimasis esamais mechanizmais suponuoja minėtų konstitucinę reikšmę turinčių principų pažeidimą. Taip pat keliamas klausimas, ar nebus pažeistas nediskriminavimo principas, jeigu ieškinys dėl žalos atlyginimo bus galimas pažeidus ne nacionalinę, o tik EB teisę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: ES; Kobler byla; Nediskriminacija, civilinė atsakomybė; Tarptautinė teisė; Teismo nepriklausomumas ir nešališkumas; Teismo nepriklausomumas, teismo nešališkumas; Valstybės atsakomybė; Court independence; EU; European Union; International law; Kobler case; Nondiscrimination; Res judicata; State liability; Europos Sąjunga (European Union).
ENThe article discusses whether a member state of the European Community can implement and apply the principle of state liability for the acts of the courts of last instance without infringing the principles that have constitutional value and are protected by the Convention of Human Rights and Liberties. Taking into account the content of the principles of res judicata, independence and impartiality of the courts and non-discrimination, the author analyses whether it is possible not to infringe the said principles when a decision concerning judicial error is taken by national judicial institutions. The analysis also covers the question of whether the said right that is derived from the EC law can be implemented by using existing legal procedures or whether steps have to be taken in order to create new judicial institutions that could deal with claims for damages. The author comes to the conclusion that the obligation of national judicial institutions to judge the claims for damages does not infringe upon the principle of res judicata, although it contravenes the requirement of "issue preclusion" that prevents a person from relitigating an issue in a claim on a different cause of action. The conclusion is only valid under the condition that the requirement of "issue preclusion " is not considered part of the principle of res judicata according to the laws of the state.Moreover, the author draws the conclusion that when lower national courts judge the illegality of the acts of the courts of last instance, some doubts arise as to the proper protection of the principle of impartiality and independence of the courts. A state having a hierarchical court system has no possibility to ensure that all doubts concerning impartiality of courts will be eliminated, especially when the courts of last instance adjudicate their own cases. Doubts could be excluded if a specialized national judicial institution or an international judicial institution such as the European Court of Justice would deal with cases concerning state liability for the acts of the courts of last instance. Lastly, it is submitted that a state does not infringe upon the principle of non-discrimination if it implements into national law the principle of state liability for acts infringing EC law and attributable to the courts of last instance and does not provide analogous legal remedy to individuals that intend to defend rights derived from national law. [text from author]