LTIšskirtinos dvi sovietmečio interpretacijos, kuriomis remiantis pastaraisiais dešimtmečiais konstruojama sovietinė Lietuvos istorija. Viena jų - "modernizuotos Lietuvos", kita - "kovojančios Lietuvos". Pastaroji vyrauja, nomenklatūra čia traktuojama negatyviai, pasiduodama totalitaristinės sovietologijos krypties nuostatoms - sovietinę sistemą vertinti kaip monolitinę, per mažai domintis vietos ir centro konfliktais, interesų grupių varžymusi ir kitais vidiniais visuomenės procesais. Priešingai nei siūlo totalitaristai, straipsnyje siekiama gilintis į sovietinę kultūrą ir vidinę visuomenės narių motyvaciją, įvertinti vietos valdžios veiksmuose priimamus sprendimus ir juos konceptualizuoti. Šiuo požiūriu nagrinėjant sovietinės Lietuvos atvejį, galima išryškinti aktyvų lokalių interesų gynimą modernizacijos projektų vystymo ir bendravimo su centru srityse, o toks interesų gynimas traktuotinas kaip stiprinantis nacionalinį tapatumą, nors ir neperžengiant sovietinės sistemos ribų. Vietinei nomenklatūrai ir biurokratijai gali būti priskiriami būdingi "ekonominio nacionalizmo", "biurokratinio nacionalizmo" ar "vietininkiškumo" reiškiniai, pagrindžiantys ir gana aktyvų valdžios atstovų įsitraukimą į nacionalinio tapatumo stiprinimą per modernizacijos projektus. Pastebimas dviguba kultūrininkų ir technokratų grupių veikla: palaikyti bei vykdyti sovietmečio modernizacijos projektus (ūkio plėtrą, socialinę-kultūrinę pažangą) ir proteguoti simbolines lokalines vertybes lietuviškumui ar "gimtojo krašto" interesams palaikyti.Reikšminiai žodžiai: Istoriografija; Modernizacija; Nomenklatūra; Sovietmetis; Sovietmetis, nomenklaatūra, vertinimai, Lietuva; Totalitarizmas; Historiography; Modernization; Nomenclature; Soviet period, nomenclature, attitudes, Lithuania; Soviet-period; Totalitarism.
ENSoviet studies in Lithuania, especially those focusing on the relationship between the system and the ruling elite are dominated by a totalitarian approach that mainly analyses different aspects of a single choice between supporting and opposing the Soviet regime. However, by focusing on Soviet everyday life, and the experiences and motivations of its participants as seen "from the inside," there is room for looking at it as a cultural system with its own logic and internal meanings. In this article such a possibility is related to the perspective of a "modernized Lithuania" that promises to be one of the most important trends in Soviet Lithuanian historiography. It is noteworthy that research in this field has not yet progressed very far. By unpacking the metaphor of "Soviet-Period achievements," the article reveals the ambiguity characterizing the activities of the Soviet Lithuanian nomenklatura as different modernization projects were implemented ranging from outright Sovietisation to the mobilization of national identity. [From the publication]