Lietuvos demografinės krizės kontūrai

LTStraipsnyje yra nagrinėjami pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje vykstantys demografiniai procesai. Nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio Lietuvos demografinė raida iš esmės keitėsi, ir tų pokyčių pasekmė yra gyventojų mažėjimas, demografinės pusiausvyros praradimas bei spartus gyventojų senėjimas. Šis laikotarpis į demografinės raidos istoriją įeis kaip negatyvių demografinių "rekordų" laikotarpis. Jį būtų galima pavadinti demografine krize. Anksčiausiai keistis pradėjo migracija: jos kryptys, srautai ir apimtys. Straipsnyje analizuojama migracijos dinamika nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo iki šių dienų. Transformaciją patyrė ir šeimos institucija: nuo tradicinės šeimos pereinama prie šiuolaikinės. Pateikiama šeimos transformacijos priežasčių analizė. Nagrinėjami mirtingumo rodiklių pokyčiai. Prieita prie išvados, kad naujos socialinės, politinės ir ekonominės aplinkos įsigalėjimas, transformacijų netolygumai bei sovietinės praeities atgarsiai lemia prieštaringus ir išbalansuotus Lietuvos demografinius pokyčius. Vyksta šeimos transformacija, nyksta oficialioji jos institucionalizacija, sumažėjo gimstamumas, o mirtingumo lygis yra aukštesnis lyginant su Vakarų šalimis, tiek su prieš 40 metų buvusiu Lietuvoje. Tai lemia demografinės pusiausvyros praradimą ir depopuliaciją. Masinės migracijos srautai Vakarų kryptimi lemia gyventojų mažėjimą ir daro įtaką kitiems demografiniams procesams (šeimų kūrimui, stabilumui, gimstamumui). Ši situacija veda link demografinės krizės, o tai reiškia, jog socialinė ekonominė aplinka kinta prieštaringai ir ne itin teigiama linkme.Reikšminiai žodžiai: Demografiniai pokyčiai; Šeima.

ENThe article examines the demographic processes, going on in Lithuania during the latter decades. Since the last decade of the 20th century Lithuanian demographic development underwent essential changes, which resulted in the reduction of number of inhabitants, loss of demographic balance and fast ageing of inhabitants. The period will go down in the history of demographic development as the one of negative demographic “achievements”. It can be called a demographic crisis. The earliest changes were observed in migration, its directions, flows and scopes. The article analyzes the dynamics of migration from the reinstatement of independence till the present day. The institution of family also experienced transformation: the transition from the traditional to the modern family. The analysis of reasons of family transformation is provided. The death-rate changes are analyzed. The conclusion is made that the coming into existence of the new social, political and economic environment, unevenness of transformation and reverberations of the Soviet past result in contradictory and unbalanced demographic changes. Family transformation is going on, the official institutionalization of the family is diminishing, birth-rate has reduced and the death-rate is higher compared both with the Western countries and that of Lithuania 40 years ago, which results in a loss of demographic balance and depopulation. The mass migration flows towards the West result in the reduction of number of inhabitants and influence other demographic processes (creation and stability of families and birth-rate). The situation leads towards a demographic crisis, which means that the social and economic environment is changing towards a not so positive direction.