Sovietinės kultūros šaltiniai : tarp futurizmo ir paseizmo

LTStraipsnyje aptariamos sovietinės kultūros formavimosi ištakos bei jos diegimą ir pri(si)taikymą prie lietuviškos kultūrinės terpės formos ir variantai. Daugiausia orientuojamasi į semantinę komunikacinę analizę, t. y. kokias reikšmes įgijo ar galėjo įgyti oficialieji pranešimai, ypač tie, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai naudojosi praeities kultūros idėjomis bei vizualinėmis formomis, kokiais kanalais vyko jų perdavimas viešojoje erdvėje? Aptariamas laikotarpis - Stalino epocha, kurioje susiformavo klasikiniai sovietinės mitologijos bruožai bei pavidalai. Sovietinė kultūra išsikristalizavo palaipsniui, sukurdama originalias bei autentiškas raiškos formas, kaip praeities estetinių ir vertybinių normų selekcijos rezultatas. Į pastarojo reikalavimų katalogą pateko tokie kriterijai kaip prieinamumas (liaudiškumas, heroizmas), romantika, monumentalumas, realizmas, klasika ir t.t. Šiais esminiais principais grįstas socrealistinis menas turėjo tarnauti propagandai ir ilgainiui neatskiriamai susipynė su ja. Jį reikėtų laikyti "ypatingu" realizmu, atspindinčiu ne paties gyvenimo formas, bet estetizuotą totalitarinę mitologiją, kuria savo kūryboje aktyviai naudojosi rašytojai, dailininkai, teatralai, kinematografininkai, istorikai, filosofai ir t. t. Išskiriami keturi pagrindiniai sovietinės kultūros istoriniai šaltiniai: antikinė (ypač imperinės Romos) kultūra ir estetika, krikščioniškosios dogmatikos ir liturgikos mimesys, selektyvus liaudies kultūros ir tautodailės naudojimas kuriant masinį tapatumą ir nacionalizmo simbolių bei ženklų adaptacija ir perinterpretavimas.Reikšminiai žodžiai: Futurizmas; Paseizmas; Sovietinė kultūra; Sovietinė kultūra, nostagija, propaganda, ideologija; Futurism; Lithuania; Pastism; Soviet culture; Soviet culture, nostalgia, propaganda, ideology.

ENThe paper examines origins and introduction of the Soviet culture and the forms and variants of its adaptation in the Lithuanian cultural environment. The author mainly focuses on the semantic-communicative methodology analysis, i.e. which meanings official reports, especially those, which directly or indirectly used ideas and visual forms of the culture of the past, obtained or could obtain, and which channels were used to transfer these meanings. The discussed period is the epoch of Stalin, when classical features and forms of the Soviet mythology were shaped. Soviet culture developed gradually creating original and authentic forms of expression, which resulted from the selection of aesthetic norms and values. It had to match the criteria of accessibility (folk and heroic), romanticism, monumentality, realism and classicism. Social-realistic art based on these principal criteria had to serve for purposes of propaganda and gradually intermingled with it. It could be referred to as “peculiar” realism, which does not reveal forms of life, but aestheticizes totalitarian mythology, which writers, artists, theatrical figures, cinematographers, historians, philosophers, etc. actively use in their work. Soviet culture used four main historical sources: antique culture and aesthetics (especially that of the Roman Empire), mimesis of Christian liturgy and dogmatism, selected folk culture and arts aimed to create mass identity, as well as adaptation and re-interpretation of national signs and symbols.

• Sociologija / Sociology
• Istorija / History