Keli štrichai jaunojo genijaus portretui : Vytauto Mačernio kelias į lietuvių poezijos viršūnes

LTStraipsnyje siekiama atsakyti, kodėl būtent Vytautas Mačernis populiarumu lenkia savo bendraamžius, atskleisti, kaip jis per kelis pokario dešimtmečius pelnė visuotinį pripažinimą išeivijoje, o vėliau ir Lietuvoje, apibrėžti tikrąją jo vietą lietuvių poezijoje. Mėginama nuosekliai išskleisti Mačernio kelią į pripažinimą gilinantis ne į pačią kūrybą, bet į jos sklaidą ir vertinimus, taip pat į poeto biografiją ir istorinį, kultūrinį bei literatūrinį kontekstą. Išsamiai aptariamos Mačernio ir jo literatūrinės kartos formavimosi sąlygos ir svarbiausi veiksniai, siekiant visų pirma atskleisti glaudžius šių kūrėjų tiek literatūrinius, tiek asmeninius ryšius ir iš to išplaukiantį dvasinį bei kūrybinį jų bendrumą, kuris itin išryškėjo paskutiniaisiais karo metais. Mačernio kūrybą būtų teisingiau suvokti visos jo kartos, o ne tik žemininkų kūrybos kontekste. Poeto dvasiniai ieškojimai, pasaulėžiūra, asmenybė ir netikėta mirtis sudaro vieningą poeto ir žmogaus likimo paveikslą. Šis paveikslas davė impulsą romantinės poeto legendos susiformavimui, kurioje Mačernis iškyla kaip neeilinio talento kūrėjas, gyvenęs pilnesnį nei eiliniai mirtingieji dvasinį gyvenimą ir nepritapęs prie savosios aplinkos. Nyka-Niliūnas atsiminimuose jam suteikia romantinio genijaus bruožų, pabrėždamas jo asmenybės išskirtinumą, dvasios aristokratiškumą ir kūniškąją deformaciją, kurią atsveria dvasinis tobulumas. Labai svarbus šios legendos dėmuo yra netikėta jauno poeto žūtis, prisidėjusi prie romantinės genialaus poeto legendos, kuri įsitvirtino skaitytojų sąmonėse, suteikdama žavesio jo kūrybai.Reikšminiai žodžiai: Ateitininkai; Egzistencializmas; Lietuvių poezija; Literatūros istorija; Poezija; Vytautas Mačernis; Žemininkai; Existentialism; History of literature; Lithuanian Poetry; Poetry; The Ateitininkai; The Žemininkai; Vytautas Mačernis.

ENVytautas Mačernis (1921-1944) despite his short life is one of the most popular 20th century Lithuanian poets. He was one of the numerous writers born between 1916 and 1922, a generation consolidated by the academe, the same literary interests, and personal relationships. These writers reached their maturity and received recognition during the last years of World War II. At wars end this young literary generation suffered huge losses: Mačernis was killed; many of the others emigrated to the West; and some of those who remained in Lithuania died in the Resistance struggle or were deported. After the death of Mačernis his friends and admirers of his poetry popularized his oeuvre and enshrined his memory in Lithuania and the emigration. In the United States his friends Kazys Bradūnas, Henrikas Nagys, and Alfonsas. Nyka-Niliūnas formed the kernel of an influential literary group called Žemininkai (related to the name of the anthology Žemė (1951)) which claimed Mačernis as their member. Though we agree that Mačernis's poetry forms part of the oeuvre of his literary generauon, this generation must be conceived in broader terms: it includes more than just the elite Žemininkai group. The other issue concerns the popularity of the poetry of Mačernis. We conclude that his oeuvre would not be so popular without the efforts of his friends and admirers. Furthermore, his personal legend gives charisma and charm to his poetry. [text from author]