LTAptariamos demografinės raidos teorijos, analizuojami šeimos ir gimstamumo pokyčiai ir veiksniai, prokreacinės elgsenos nuostatos, apibendrinamas įvairių šeimos politikos modelių veiksmingumas, vertinama Lietuvos situacija šioje srityje: Aptariama antrojo demografinio perėjimo teorija, apibendrinanti vykstančius sparčius šeimos ir gimstamumo pokyčius, įvardijamus kaip šeimos transformacija. Analizuojama gimstamumo veiksnių schema, aptariamos teorinės įžvalgos, atskleidžiančios, kaip lyčių sistemos kaita veikia šeimos ir gimstamumo pokyčius. Remiantis teorinėmis idėjomis, statistiniais duomenimis ir kelių tyrimų, atliktų Lietuvoje, rezultatais, analizuojama šeimos transformacijos pradžia, vertinami šeimos ir gimstamumo pokyčiai, analizuojami šių pokyčių veiksniai, tiriama santuokinių ir prokreacinių nuostatų raida. Analizuojamas įvairių šalių atsakas į labai mažą gimstamumo lygį, testuojamas šeimos politikos modelių veiksmingumas, įvardijami šeimos politikos prioritetai. Remiantis gausia užsienio tyrėjų teorine, taikomojo pobūdžio ir empirine informacija atskleidžiama, kad sprendžiant ypač žemo gimstamumo problemą sėkmingų rezultatų pasiekiama, jei šeimos politikoje harmoningai derinama lyčių politika, užimtumo politika ir vaikų priežiūros politika. Vertinamos Lietuvos šeimos politikos plėtros prieštaros, testuojami prioritetų pozityvūs ir negatyvūs elementai, vertinami gyventojų lūkesčiai dėl paramos šeimai politikos modernizavimo, projektuojamas tikėtinas šeimos politikos veiksmingumas siekiant atstatyti demografinę pusiausvyrą. [Iš leidinio]
ENThe article discusses demographic development theories, analyses family and birth rate changes and factors, as well as attitudes towards procreative behaviour, gives an overview of the effectiveness of various family policy models, and assesses Lithuania’s situation in this area. The article discusses the theory of the second demographic transition and overviews the ongoing rapid changes in the family and the birth rates. It analyses a set of factors influencing birth rates and discusses theoretical insights that reveal how changes in the gender system affect changes in the family and the birth rates. On the basis of theoretical ideas, statistical data and the results of several researches carried out in Lithuania, the article analyses the beginning of the transformation of the family, assesses changes in the family and the birth rates, analyses the factors determining these changes, and examines the evolution of attitudes towards marriage and procreation. The article analyses the policies of various countries in response to the extremely low birth rates and tests the effectiveness of family policy models. It argues that the resolution of the problem of low birth rates can be achieved if the family policy coordinates gender, employment and child care policies. Finally, the article assesses the contradictions of the Lithuanian family policy development, assesses public expectations regarding the modernisation of the policy of family support, and projects the likely effectiveness of the family policy in restoring the demographic balance.