Motiejaus Valančiaus draudimas perspausdinti Bromą (1864)

LTLietuvių literatūros istoriografijoje buvo įsitvirtinusi nuomonė, kad vysk. Motiejus Valančius (1801–1875) 1864 m. uždraudė Mykolo Olševskio (apie 1712 – apie 1779) knygą „Broma atverta ing viečnastį“ (pirmas leidimas – 1753; paskutinis leidimas 1851), nedavęs jai aprobatos. Kartu šiame kontekste prisimenama ir neigiama Valančiaus nuomonė apie šią knygą iš „Žemaičių vyskupystės“ (1848). Straipsnyje atkreipiamas specialus dėmesys į šią lietuvių literatūros istoriografijos problemą, apžvelgiama kalbamojo klausimo istoriografija, tiriama, kaip lietuvių literatūros istorikai vertino šiuos faktus ir svarstomas pagrindinis klausimas – ar Valančius iš tikrųjų uždraudė 18-ąjį kartą išspausdinti Olševskio „Bromą atvertą ing viečnastį“. Taip pat publikuojami trys iki šiol neskelbti su šiuo klausimu susiję archyviniai dokumentai ir jų vertimai: Vilniaus cenzūros komiteto raštai Valančiui ir pastarojo atsakymas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Literatūra, senoji; Knygos istorija; Religiniai raštai; Spauda.

ENIn the historiography of Lithuanian literature there has been a consensus that Bishop Motiejus Valančius (1801–1875) refused in 1864 to allow the re-publication of Mykolas Olševskis’ (lived about 1712 – 1779) book „Broma atverta ing viečnastį“ [“The Gate Open to Eternity”]. The book was first published in 1753 and it was republished for the last time in 1851. Bishop Valančius had stated a negative opinion of that book in his own book „Žemaičių vyskupystės“ [“Dioceses of Žematija”] in 1848. In this article special attention is paid to this problem of the historiography of Lithuanian literature and the question of how historians of Lithuanian literature have evaluated these facts in the past. The fundamental question is examined: did Bishop Valančius really refuse to allow an 18th reprint of Olševskis’ „Bromą atvertą ing viečnastį“? The article publishes three heretofore never published archival documents relating to this question, with translations into Lithuanian: letters from the Tsarist authorities’ Censorship Committee in Vilnius to Valančius, and the latter’s reply. [From the publication]