Disponavimo gabenamu kroviniu mechanizmas ir disponavimo kroviniu teisės perėjimo probleminiai aspektai

LTStraipsnyje, nagrinėdamas disponavimo gabenamu kroviniu teisę ir jos perėjimą iš krovinio siuntėjo gavėjui, taip pat disponavimo kroviniu teisės grįžimo siuntėjui atvejus, autorius analizuoja krovinių vežimą reglamentuojančius tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose krovinių vežimo sutarčių vykdymo dinamiką atskirose transporto šakose, disponavimo tranzite esančiu kroviniu teisės įgijimo ir ypač šios teisės įgyvendinimo mechanizmas tik labai bendrais bruožais gali būti laikomas panašiu. Tyrinėdamas konkrečioje transporto teisės šakoje galiojantį teisinį reglamentavimą tarptautinėje teisėje ir nacionalinėje teisėje, autorius nustatė ryškius skirtumus. Taip pat atkreipiamas dėmesys į nacionalinėje teisėje numatyto teisinio reglamentavimo neišsamumą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, išskyrus krovinių vežimą jūra, kai išduodamas konosamentas, paprastai disponavimo tranzite esančiu kroviniu teisė priklauso krovinio vežimo sutartį sudariusiam asmeniui, tai yra krovinio siuntėjui. Ir tik siuntėjas gali suteikti teisę disponuoti kroviniu gavėjui nuo važtaraščio surašymo momento.Dėl tokios teisės suteikimo gavėjui siuntėjas ir vežėjas privalo susitarti bei šį susitarimą įtvirtinti važtaraštyje ar kitame krovinio transportavimo dokumente. Nesant minėto susitarimo arba šio susitarimo neįtvirtinus važtaraštyje, krovinio gavėjas kol krovinys bus pristatytas į paskirties vietą, jokių disponavimo gabenamu kroviniu teisių neįgyja. Teisės aktuose, kuriuose disponavimo kroviniu teisė nuo važtaraščio surašymo momento numatyta gavėjui, šios teisės įgyvendinimo mechanizmas reikalauja atlikti tam tikrus formalumus, kurių be siuntėjo valios ir aktyvių veiksmų krovinio gavėjas įvykdyti praktiškai negali, todėl gavėjo turimos disponavimo kroviniu teisės įgyvendinimas vis tiek priklauso nuo krovinio siuntėjo valios. Krovinio gavėjo teisė disponuoti kroviniu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atsiranda nuo krovinio pristatymo į paskirties vietą, stotį, oro uostą arba uostą. Gavėjui pradėjus įgyvendinti disponavimo kroviniu teisę, tokią pat teisę siuntėjas praranda sąlyginai, nes gavėjui atsisakius priimti krovinį, ši teisė pagal galiojantį teisinį reglamentavimą grįžta krovinio siuntėjui. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Disponavimo kroviniu teisinis mechanizmas; Disponavimo kroviniu teisė; Krovinių vežimo sutartis; Tarptautinė ir nacionalinė transporto teisė; Carriage of goods; International and national transport law; Mechanism of the right to dispose of the goods; Right to dispose of the goods.

ENIn this article the author analyses international and national legislation regulating cargo transportation, in particular, the right to dispose of the goods transported and its passing from the cargo consigner to the consignee, as well as the cases of return of the right to dispose of the goods to the cargo consignor. The legislation that regulates the dynamics of fulfilment of cargo transportation agreements in different transport branches and the mechanism of acquisition of the right to dispose of the goods in transit and especially the mechanism of carrying out of this right can be considered similar only in very general terms. On the basis of performed research and analysis of legal regulation effective in different transport law branches in the international and national law, the author determined distinct differences and drew attention to incomprehensive legal regulation created by the national law. According to the effective legal regulation, with the exception of cargo transported by sea, when a consignment is issued, the right to dispose of the goods in transit usually is enjoyed by the person who has concluded the cargo transportation agreement, i.e. the cargo consignor.It is within the exclusive discretion of the consignor to grant the right to dispose of the goods to the consignee from the moment of execution of the waybill. The consignor and consignee must agree on granting of such right to the consignee and record such agreement in a waybill or any other cargo transportation document. In the absence of such agreement or its record in a waybill, the cargo consignee acquires no rights to dispose of the goods transported until the moment of cargo delivery to the place of destination. Legal acts that regulate the passing of the right to dispose of goods to the consignee from the moment of drawing of waybill, the mechanism of exercising of this right requires completion of certain formalities. However, in practice these actions may not be taken by the cargo consignee without the will and active actions of the consignor. Therefore, the exercise of the right to dispose of goods held by the consignee depends on the cargo consignor’s will. Pursuant to the effective legal regulation, the cargo consignee acquires the right to dispose of the goods from the moment of cargo delivery to the place, station, airport or port of destination. [...]. [From the publication]