LTStraipsnyje, remiantis H. Lefebvre‘o, D. Massey ir kitų erdvės sociologų bei teoretikų metodologinėmis prielaidomis nagrinėjamos XIX a. Vilniaus miesto vietų reikšmės, jų vertinimas žmonių sąmonėje. Pateikiama kai kurių Vilniaus simbolių analizė. Kaip tyrimo medžiaga naudojami teoriniai sociologų ir istorikų darbai, meno kūriniai, atitinkami žmonių prisiminimai. Atkreipiamas dėmesys, kad žmonių susidūrimas su įvairiomis erdvės vietomis atskleidžia jų identiškumo, socialinės tvarkos, pasitikėjimo vieni kitais ir įvairiomis vietomis ypatumus. Miesto vystymasis suprantamas kaip skirtingų socialinių, politinių, ekonominių jėgų santalka ir varžytuvės, nuolatinė socialinių ir nacionalinių procesų tėkmė, procesų įtvirtinimas. Miesto vietos traktuojamos kaip specifinio žmonių identiteto formavimosi vietos. Kiekvienas istorinis periodas turi tam tikrą tik jam būdingą miesto vaizdinį ir ideologinį stereotipą. Miesto kraštovaizdis yra žmonių ekspresijos, patirčių ir diskurso vieta. Miesto gyventojai, kaip miesto erdvės naudotojai, dalyvavo ir dalyvauja socialinių ir kultūrinių miesto ženklų bei vaizdinių kūrime. Skirtingi seni miesto pastatai turi savo unikalias funkcijas ir reikšmes, istoriją. Jie reikalingi žmonėms ne vien praktiniais sumetimais, bet ir dėl savo simbolinių reikšmių. Vietos ir jų objektai teikia žmonėms įvairias patirtis, kelia emocijas, teikia galimybę veikti. Miesto erdvių funkcijų įvairovė sudaro prielaidas žmonių socialiniams ir kultūriniams santykiams, sujungia skirtingus visuomenės narius į panašios elgsenos ir ketinimų erdvės atžvilgiu grupes.Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Materialinė kultūra; Miesto kraštovaizdis; Miesto vietos; Miestų vietų reikšmės; Simbolis; Socialinės problemos; Vilnius; XIX amžius, kasdienis gyvenimas; Architecture, 19th century, everyday life; Cityplaces; Material culture; Meanings of city places; Social problems; Symbol; Urban landscape; Vilnius.
ENBased on the methodological assumptions of H. Lefebvre, D. Massey and other sociologists and theorists of space, the article analyses the significances of places of Vilnius in the 19th century and their evaluation in people’s consciousness. An analysis of certain symbols of Vilnius is presented. Theoretical works of sociologists and historians, peaces of art, and reminiscences are used as the material for the research. The author draws attention to the fact that people’s perception of various places reveals peculiarities of their identity, social order, mutual trust and trust in various places. Development of the city is perceived as the concentration of economic forces and rivalry, permanent development of social and national processes, embedment of processes. Places of the city are interpreted as places of formation of the specific identity of people. Every historical period has certain characteristic images of the city and an ideological stereotype. The landscape of the city is the place of expression, experience and discourse of people. The city residents, as users of the city space, have participated and are participating in the creation of social and cultural signs and images of the city. Different old buildings of the city have their own unique functions, meanings and history. They are necessary for people not only for practical purposes, but also for their symbolic meanings. Places and their objects provide people with various experiences, encourage emotions and provide room for action. The variety of functions of city spaces creates preconditions for social and cultural relations, unites different members of society into groups of similar behaviour and intentions with regard to the space.