JAV lietuvių ir Lietuvos valdžios santykiai po 1926 metų gruodžio 17-osios

LTPerversmas Lietuvoje smarkiai paveikė JAV lietuvius. Gyvendami demokratinėje aplinkoje jie neįsivaizdavo diktatūros valdymo. Aštriausi kritikai, be išeivijos komunistinio sparno, buvo JAV lietuviai socialistai ir sandariečiai. Vėliau ir katalikai. Perversmas pagilino ir taip jau susiskaldžiusią JAV lietuvių visuomenę; nesutarimai dėl to, kokių pozicijų laikytis A. Smetonos valdymo atžvilgiu, vyko ir srovių viduje. Naujai tautininkų vyriausybei iškilo sunkus uždavinys - ne tik atkurti pašlijusius ir gerokai atšalusius santykius su JAV lietuviais, ne tik neutralizuoti gana priešišką išeivijos poziciją, bet ir palenkti juos į savo pusę. Norint užtikrinti jų materialinę ir politinę paramą ateityje, reikėjo iš esmės naujos politikos užsienio lietuvių atžvilgiu. Tautininkų vyriausybės nutarimai 1927-1929 metais priimant išeivijai palankius sprendimus (nekilnojamojo turto įsigijimo palengvinimas, pilietybės klausimas, emigracijos sutvarkymas, išeivijos spaudos įsileidimas į Lietuvą, Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone veiklos pratęsimas ir kt.), nuolatiniai raginimai JAV lietuviams bendradarbiauti ekonomikos srityje, lankytis Tėvynėje ir pan., švelnino išeivijos kritiką Lietuvos vyriausybės atžvilgiu, dėjo pagrindus galimam naudingam bendradarbiavimui. Prezidento A. Smetonos valdymas nebuvo visiškai priimtinas išeivijai, todėl ir prezidento režimo kritika neišnyko iki pat Lietuvos valstybės katastrofos 1940 m. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 20 amžius; Karinis perversmas; JAV lietuviai; Išeivija; Vyriausybė; Perversmas; Tautininkai; Katalikai; Socialistai; Komunistai; Pilietybė; Emigracija; Nekilnojamasis turtas; Politinės srovės; Išeivių spauda; 1926 m. perversmas; Lithuanians in the USA; Political streams; Coup d'etat in 1926.

ENThe coup d'état in Lithuania shocked Lithuanians in the USA. Living in a democratic society, they could not imagine dictatorship in their native country. The fiercest critics alongside the communist wing were socialists and sandariečiai; later, they were joined by Catholics. As Lithuanian émigrés in the USA were not united, the coup deepened disagreements both between and within political groups and factions as regards their political stance on Smetona's government. Therefore, the Nationalist party had to cope with some challenging tasks, i. e. to re-establish broken and fragile relations with the émigré Lithuanian community, neutralize their hostile attitude and, what is more, to win over their confidence and favour. [From the publication]