LTMinskas ir Vilnius turi daug bendra dėl daugybės sąlyčio taškų abiejų šalių istorijoje (Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Rusijos imperija ir Sovietų Sąjunga). Nuo XIV a. iki pat XX a. Vilnius buvo bendra baltarusių ir lietuvių regioninė kultūros sostinė. XIX amžius abiem miestams ypač svarbus, lyginamasis šių miestų tyrinėjimas imperiniu laikotarpiu leidžia suprasti, kodėl XIX a. Vilnius ir Minskas vis dar turėjo bendrą istoriją ir priklausė tam pačiam kultūriniam modeliui. Baltarusių nacionalinės kultūros vystymesi išskiriamos dvi kryptys: 1) integracija aplink Vilnių; 2) Minsko, kaip Baltarusijos valstybės centro (dėl to ir nacionalinio centro), vystymasis. Vilnius atliko labai svarbų vaidmenį vystant Šiaurės Vakarų krašto gyventojų nacionalinę savimonę ir formuojant visų regiono etninių grupių nacionalinį identitetą. Empiriniai ir istoriniai Vilniaus vaidmens rodikliai, formuojant baltarusių nacionalinį ir kultūrinį identitetą, yra šie: a) Baltarusijos nacionalinis elitas XIX a. pradžioje išsilavinimą įgijo Vilniaus universitete; b) nemažai reikšmingos literatūros apie šio Baltarusijos ir Lietuvos regiono etnografiją ir jo įvairių tautybių gyventojus buvo išleista Vilniuje; c) per 1861-1863 m. sukilimą jo lyderis ir vadovas Konstantinas Kalinovskis leido savo laikraštį Vilniuje, ten buvo nuteistas; d) XX a. pradžioje, kai Rusijos caras panaikino draudimą leisti leidinius baltarusių kalba, Vilniuje kelerius metus buvo spausdinami pirmieji laikraščiai ir žurnalai baltarusių kalba; e) XX a. pradžioje Vilniuje įsteigti muziejai rinko Baltarusijos kultūrinį paveldą, veikė Baltarusijos teatro grupės.Reikšminiai žodžiai: Bendradarbiavimas; Ekonominis poveikis plėtrai; Imperinis laikotarpis; Istorinė plėtra; Minskas; Politinis poveikis plėtrai; Vilniaus vaidmuo; Vilnius; Vilnius Minsko plėtroje; Belarussia; Cooperation; Economic impact of enlargement; Historical development; Imperial period; Lithuania; Minsk; Political impact of development; Role Vilnius; Vilnius; Vilnius in the development of Minsk; Baltarusija (Belarus).
ENMinsk and Vilnius have many common points of contact in their histories (Grand Duchy of Lithuania, Russian Empire and Soviet Union). In the 14th–20th c. Vilnius was a common regional cultural capital of Belarusians and Lithuanians. The 19th c. was very important for both cities; the comparative research of these cities during the imperial period enables understanding why the 19th c. Vilnius and Minsk still had a common history and belonged to the same cultural model. Two trends could be distinguished in the development of Belarusian national culture: 1) integration around Vilnius; 2) the development of Minsk as the centre of the State of Belarus (thus the national centre). Vilnius played a very important role in the development of national self-awareness of the residents of the North-Western region and the formation of national identity of all ethnic groups of the region. The empirical and historical indicators of the role of Vilnius when forming the national and cultural identity of Belarusians are the following: a) at the beginning of the 19th c. the Belarusian national elite acquired education at Vilnius University; b) a number of significant literature about the ethnography of this Belarusian and Lithuanian region and its population of different nationalities was published in Vilnius; c) during the 1861–1863 rebellion, its leader and commander Konstantinas Kalinovskis published a newspaper in Vilnius, where he was sentenced; d) at the beginning of the 20th c., when the Russian Tsar lifted the ban to publish in Belarusian, the first newspapers and magazines in Belarusian were published in Vilnius for several years; e) museums established in Vilnius at the beginning of the 20th c. collected the Belarusian cultural heritage, and Belarusian theatre groups functioned.