Imperinio Vilniaus miesto teatras : kultūrinių sąsajų galimybė

LTImperinio Vilniaus miesto teatras, būdamas teatro meno kuriamos tikrovės, t. y. erdvės ir laiko, iliuzijos raiškos vieta, pats savo kelyje dažnai atsidurdavo erdvėje, kurią galima apibūdinti kaip būseną tarp iliuzijos ir tikrovės. Teatro ateities projektai dažnai nesutapdavo su kontroversiška tikrove. Vienas tos tikrovės ypatumą lėmusių veiksnių buvo daugiatautė, įvairiatradicinė aplinka bei tos aplinkos refleksijos Rusijos imperijos kultūrinės politikos prioritetų atžvilgiu. Pradėjęs veiklą dar Abiejų Tautų Respublikoje (1785), likus dešimčiai metų iki Lietuvos inkorporavimo į Rusijos imperiją ir veikęs iki 1915 m., Vilniaus miesto teatras tradiciškai vadinamas lenkų (iki 1864) ir rusų (po 1864) teatru, vertinimo kriterijais pagrįstai laikant dominuojančią kultūrą bei sceninę kalbą. Teatro kultūrinių sąveikų laukas buvo vienoks pirmojoje XIX a. pusėje ir kitoks antrojoje XIX a. pusėje bei XX a. pradžioje. Vis dėlto ši institucija, kad ir Lietuvai būnant Rusijos imperijoje, iki septintojo dešimtmečio buvo labiau Lenkijos kultūros modelio dalis, akivaizdi ir didelė vokiečių teatro įtaka. Vilniaus miesto teatro įkūrimas buvo visuomenės sekuliarėjimo ir demokratiškėjimo rezultatas. Šis teatras, būdamas vienintele municipaline teatro scena Lietuvoje per imperinės Rusijos laikotarpį, buvo tarsi daugiataučio Vilniaus kultūrinio modelio kvintesencija. Ilgoje ir margoje šios scenos veiklos istorijoje atsispindi visi imperinio Vilniaus visuomeninio gyvenimo pokyčiai, pakilimai ir nuopuoliai, netektys ir atradimai, atsiskleidžia kultūrinių sąsajų galimybės bei ryškėja jų pobūdis.Reikšminiai žodžiai: Aktoriai; Daugiatautė erdvė; Interkultūrinė terpė; Lietuviška kultūra; Pjesė; Vilniaus miesto teatras, kultūrų sąsajos; Vilnius miesto teatras; Actors; Cultural connections; Intercultural field; Lithuanian culture; Multinational; Multitraditional; Play; Vilnius City Theatre.

ENThe theatre of the imperial city of Vilnius, being the place of expression of illusion of the reality, i.e. the space and time, usually found itself in the space, which could be defined as a state between the illusion and reality. Projects of the future of the theatre usually did not coincide with the controversial reality. One of the factors predetermining such a reality was the multinational and multi-traditional environment and reflexions thereof with regard to priorities of the cultural policy of the Russian Empire. Having launched its activities in the Republic of Two Nations (1785), ten years before the incorporation of Lithuania into the Russian Empire, the theatre of Vilnius, which operated until 1915, was traditionally referred to Polish theatre (until 1864) and Russian theatre (after 1864), with the criteria for assessment being the dominating culture and scenic language. The first half of the 19th c. saw one field of cultural interactions of the theatre, whereas, in the second half of the century and the beginning of the 20th century, it changed. However, this institution, even with Lithuania being part of the Russian Empire, until the seventh decade, was more attributed to the Polish culture, which was considerably influenced by the German theatre. The establishment of the theatre of Vilnius was the results of the secularisation and democratisation of society. This theatre, being the only municipal stage in Lithuania during the Russian imperial period, was as if a quintessence of the multinational cultural model of Vilnius. The long and versatile history of this scene reflects all changes, rises and falls, discoveries and losses in the social life of imperial Vilnius, and reveals the possibilities of cultural interactions and their nature.