LTStraipsnio dėmesio centre – rusakalbio žydų švietėjo Levo Levandos (1835–1880) romanai, kuriuose vaizduojamas jo gyvenamosios epochos Vilnius. Autorius pabrėžia, kad jau iš XIX amžiaus Vilniaus urbanistinės raidos peripetijų akivaizdu, kad čia reiškėsi tipiškos imperinės tvarkos įrašymo į miesto erdvę pastangos. Straipsnyje ieškoma atsakymo, kokius pavidalus įgavo imperinė žiūra į Vilnių keliuose ją reprezentuojančiuose L.Levandos romanuose. Pažymima, kad pagrindiniai vilnietiškieji L. Levandos romanai „Karštligės metas“ ir „Bakalėjos prekių krautuvė“ išsiskiria realistiniu imlumu sociokultūrinei miesto tikrovei, gyvensenos vaizdų panoramiškumu, dėmesiu konkrečių erdvių (gatvių, pastatų, interjerų) atmosferai, kasdieninio gyvenimo detalėms. Pažymima, kad romanuose juntama autoriaus intencija įrodyti, kad Vilnius kada nors galėtų būti toks kaip imperinė Rusijos sostinė viešuoju gyvenimu, visuomenės mentalitetu, rusiškos kultūros klestėjimu, valstybine ištikimybe. L. Levanda žiūri į Vilnių kaip į atsilikusį, chaotišką ir netgi liguistą paribį, kurį sveikos progreso jėgos privalo apvalyti, „ištiesinti“, sunorminti ir pagydyti ne tik oficialios kultūros, bet ir kasdienės buities lygmeniu. Daroma išvada, kad L. Levandos kūriniuose Vilnius laikomas bevarde erdve, kurią turi užkariauti modernizacijos ir imperinio kapitalizmo jėgos. Autorius teigia, kad tokie žiūros į Vilniaus erdvę ypatumai, iškylantys imperinėje prozoje, kartojasi iki pat postmoderniųjų globalizacijos laikų.Reikšminiai žodžiai: "imperinė žiūra"; Levas Levanda, romanas, litvakai; Miestas; Miesto istorija; Modernizacija; Tapatybė; Vilnius; Vilnius, Levas Levanda, miesto proza, XIX amžiaus antroji pusė, rusifikacija, tapatumo ženklai; "imperial view"; City; History of the city; Identification signs; Identity; Lev Levanda; Litvaks; Modernisation; Novel; Vilnius; Vilnius, Leo Lavenda, urban prose, the second half of the nineteenth century, Russification.
ENThe article focuses its attention on novels by the Russian speaking enlightener of Jewish origin Lev Levanda (1835–1880), where he depicts the city of Vilnius of his times. The author emphasises that the peripetia of the urban development of Vilnius of the 19th c. demonstrate the expression of typical penetration of the imperial order into the life of the city. The article seeks the answer to the question as to what where the forms of the imperial view of Vilnius in several Lev Levanda’s novels. The author notes that the key Lev Levanda’s novels about Vilnius, i.e. “Karštligės metas” and “Bakalėjos prekių krautuvė”, stand out for their realistic susceptibility to the socio-cultural reality of the city, the panoramic view of the life of the city, attention to the atmosphere of certain areas (streets, buildings, interiors), details of everyday life. The author’s intention to prove in his novels that Vilnius could some day become the same city as the capital of the Imperial Russia with regard to its public life, social mentality, Russian culture, and loyalty to the state, L. Levanda sees Vilnius as a lagging, chaotic and sometimes even an unhealthy periphery, which must be “cleaned” by healthy forces of progress and treated not only at the level of official culture, but also at the level of everyday life. The author of the article concludes that in Lev Levanda’s works Vilnius is demonstrated as a no-name area, which must be occupied by forces of modernisation and imperial capitalism. The author claims the peculiarities of such an attitude towards the area of Vilnius emerging in the imperial prose repeat until the post-modern times of globalisation.