16th-17th cen. Klaipėda town residents' lifestyle (by archaeological, palaeobotanical, and zooarchaeological data of Kurpių street plots)

LTVertingos ir unikalios medžiagos miestiečių gyvensenai XVI a. viduryje – XVII a. pabaigoje tirti suteikė pastangų metų archeologiniai tyrinėjimai kvartale prie Kurpių gatvės. Šiame straipsnyje gyvensenos sąvoka suprantama platesniame kontekste, todėl apibendrinami kvartalo sklypų formavimosi, užstatymo ir pastatų konstrukcijų bei įrengimo duomenys. Kompleksiškai analizuojami Kurpių gatvės zooarcheologinė, paleobotaninė, archeologinė medžiaga ir publikuoti istoriniai šaltiniai, susiję su Klaipėdos ūkine-ekonomine veikla, leidžia daryti tam tikras išvadas apie miestiečių mitybą. Kvartalo sklypų formavimuisi ir užstatymui įtakos turėjo gamtinė aplinka ir ekonominiai veiksniai. Pirmame etape, XVI a. viduryje, vyksta antrojo sklypo įsisavinimas, antrame etape, apie XVI a. pabaigą – XVII a. pradžią, užstatomi pirmasis ir trečiasis sklypai. Pastatų konstrukcijos būdingos tuo metu Klaipėdos mieste vyravusiai medinių pastatų statybos tradicijai. Kai kurie gyvenamojo namo eksterjero elementai leidžia kalbėti apie architektūriškai išskirtinį pastatą to laikotarpio Klaipėdoje. Dviaukščio namo pirmame aukšte buvo mažiausiai trys patalpos. Gyvenamojo namo virtuvės židinys ir kambario krosnis buvo prijungti prie vieno kamino. Toks namo interjeras būdingas XVI–XVIII a. Vakarų ir Vidurio Europos miestų pastatams. Antra vertus, iš gyvenamojo namo konstrukcijų, vidaus suplanavimo bei įrengimo galima spręsti apie aukštesnės gyvenimo kokybės požymius, nebūdingus to meto Klaipėdos pastatams.Pastatų orientavimas ir sklypų suplanavimas liudija, kad XVI–XVII a. svarbesnė buvo dabartinė Kalvių gatvė, o ne Kurpių. Didelę reikšmę kvartalo vystymuisi turėjo nuo XVI a. vidurio prie Naujosios Danės besikuriantis uostas, kuriam funkcionuoti buvo reikalinga infrastruktūra. Prekėms sandėliuoti skirti pastatai stovėjo visuose tyrinėto kvartalo sklypuose. Archeologinė ir paleobotaninė medžiaga patvirtina sklypų savininkų sąsajas su prekyba. Taip pat archeologiniai radiniai rodo, kad antrajame sklype gyvenę savininkai priklausė turtingesnių miestiečių grupei. Miestiečių mitybai buvo vartojami vietinių gamintojų ir importuoti maisto produktai bei gėrimai. Gyventojai savo sklypuose laikė įvairius gyvulius, paukščius, o daržuose užsiaugindavo daržovių. Dažnas miestietis savo namuose pasigamindavo ir alkoholinių gėrimų. Miesto turguje arba miestiečių namuose ir parduotuvėlėse buvo galima įsigyti gėrimų, daržovių, vaisių, kepinių ir kitų maisto produktų. Platus prekių asortimentas Klaipėdą pasiekdavo iš Prūsijos, Šiaurės Vokietijos ir kitų Vakarų Europos miestų. Neabejotinai Klaipėdos prekybiniai ryšiai XVI–XVII a. turėjo įtakos miestiečių gyvensenai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Klaipėda; Klaipėdos senamiestis; Mityba; Paleobotanika; Pastatai; Pastato interjeras; Pastatų konstrukcija; Prekyba; Senamiestis; Zooarcheologija; Buildings; Diet; Interior furnishing of building; Klaipėda; Klaipėda Old Town, buildings construction; Old Town; Palaebotany; Palaeobotany; Trade; Zooarchaeology.

ENArchaeological excavations at one of Klaipėda Old Town's blocks near Kurpių Street provided valuable and unique materials for investigating the development of urbanism in the 16th-17th centuries, the activities, and way of life of the residents. The article presents the results of these investigations and considers some aspects of the town residents' lifestyle. Mid-16th - second half of the 17th century building construction and interior furnishings, plot layouts, and development of the block's habitation are analysed. Interpretations are offered based on the archaeological material regarding the activities and lifestyle of the plots' owners. Results of the newest palaeobotanical and zooarchaeological research are presented in the article. The latter data, along with published historical sources, suggest certain conclusions regarding 16th-17th century Klaipėda townspeople's diet. [From the publication]