Diet in early Lithuanian prehistory and the new stable isotope evidence

LTStraipsnyje apžvelgiami turimi archeologiniai, zooarcheologiniai, paleobotaniniai, odontologiniai duomenys apie Lietuvos akmens ir bronzos amžiais naudotus maisto išteklius ir pristatomi bei detaliai analizuojami nauji stabiliųjų izotopų tyrimų rezultatai, teikiantys tiesioginę informaciją apie mitybą. Stabiliųjų anglies ir azoto izotopų tyrimams panaudoti 75 gyvulių ir 23 žmonių kaulų mėginiai, datuojami akmens ir bronzos amžiais. Aptariama, kaip izotopų vertės koreliuoja su mityba bei kitais mitybos rodikliais, gauti duomenys lyginami su kitų autorių tyrimų rezultatais iš Baltijos regiono, aptariamas socialinis ir kultūrinis kontekstas. 1 pav. pristatomas tiriamasis regionas, 1 lentelėje – chronologija, 2 lentelėje trumpai aprašomi straipsnyje paminėti archeologiniai paminklai, 3 lentelėje – pateikiama informacija apie žmonių kaulų mėginius. Tiksliai bioarcheologinių duomenų interpretacijai įtakos gali turėti įvairiausi veiksniai. Tuo atžvilgiu žmonių palaikų stabiliųjų izotopų tyrimai mitybos atžvilgiu yra ypač vertingi, nes jie suteikia tiesioginę kiekybinę informaciją, ką žmonės valgė, ypač apie baltymų dalį dietoje. Lietuvos akmens ir bronzos amžių stabiliųjų izotopų tyrimų rezultatai pateikti 4 lentelėje ir 2 pav. Kaip matyti 2B pav., žmonių mityboje būta tam tikros chronologinės tendencijos, kas tampa ypač akivaizdu lyginant vėlyvojo mezolito, vėlyvojo neolito ir bronzos amžių žmonių tyrimų duomenis. Donkalnio kapų Nr. 1, 5, 6, 7 ir suardytų kapų medžiagos sudaro vieną grupę. Šie kapai radiokarbono metodu nebuvo datuoti.Stabilijųų izotopų duomenys liudija santykinai vienodą vyrų ir moterų dietą, kurioje gyvuliniai baltymai buvo gaunami iš gėlavandenių žuvų ir kitų gyvulinės kilmės produktų. Individai, kurie pagal radiokarbono datas priskiriami vėlyvajam mezolitui taip pat sudaro vieną grupę, o jų aukštesnės δ15 N vertės (12,6±0,3%) liudija didesnę gėlavandenių žuvų dalį mityboje. Vėlyvojo Atlančio, ankstyvojo ir vidurinio neolito duomenys yra negausūs, tačiau leidžia manyti, kad gėlavandenės žuvys tebebuvo pagrindinis baltymų šaltinis. To paties laikotarpio duomenys iš kaimyninio Zvejniekų kapinyno yra panašūs: anglies izotopo vertės rodo gėlavandenės ar sausumos kilmės baltymų, o aukštos stabiliojo azoto izotopo vertės – didelę dalį baltymų dietoje, greičiausiai gėlavandenės kilmės. Visuose Lietuvos vėlyvojo neolito laivinių kovos kirvių ir virvelinės keramikos kultūros žmonių mėginiuose nustatytos labai panašios izotopų koncentracijos [...]. Stabiliųjų izotopų duomenys liudija ir tokią pačią Latvijos virvelininkų dietą, o tai leistų numanyti ir buvus bendrą kultūrinę tapatybę. Panašus scenarijus buvo pasiūlytas ir Baltijos regiono sukinės keramikos atstovams, kurių stabiliųjų izotopų duomenys liudija maitinimąsi ruonių mėsa. Gal gyvenimo būdas ir mityba buvo atskirų sociokultūrinių grupių vėlyvajame neolite – sukinės keramikos ruonių medžiotojų ir virvelinės keramikos gyvulių augintojų – atsiradimo pagrindas? Į tokius klausimus atsakyti padėtų tikslūs virvelininkų radiokarbono, stabiliųjų izotopų, bioantropologiniai ir DNR duomenys. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akmens amžius; Bronzos amžius; Mityba; Paleodieta; Rytinis Baltijos regionas; Rytų Baltijos regionas; Stabilieji izotopai; Virvelinės keramikos kultūra; Bronze Age; Corded Ware Culture; East Baltic; Lithuania; Palaeodiet; Stable isotopes; Stone Age.

ENThis article reviews current scientific evidence of food resources exploited in the Lithuanian Stone and Bronze Ages and presents the new direct, biochemical stable isotope evidence. Stable carbon and nitrogen isotope analyses were performed on 75 Stone and Bronze Age animal bone samples and 23 human bone samples. We discuss how the obtained values relate to diet and other evidence of diet, compare the obtained values with regional stable isotope data, and consider sociocultural implications. [From the publication]