Lietuvos vardas : kilmė ir formų daryba

LTKnygoje surinkti ir apibendrinti tyrinėjimai apie Lietuvos vardą ir jo kilmę. XV-XVII a. vyravo romantiška lietuvių kilmės iš romėnų teorija, kuriai paskatino lotynų ir lietuvių kalbų panašumas; juo remiantis Lietuvos vardas imtas sieti su lotynų kalbos žodžiais litus 'krantas' ir tuba 'dūda'. Svarstymai rodo, kad Lietuvos vardo kilme domėtasi, ieškota galimų sprendimų, tačiau iki lyginamosios kalbotyros atsiradimo to padaryti buvo neįmanoma. Kalbininkai Lietuvos vardo kilme pradėjo domėtis nuo XIX a. vidurio. Buvo teigiama, kad Lietuvos vardas yra susijęs su indoeuropietiškąja šaknimi *lei-, lietuvių lieti, taigi, su 'tekėjimu, liejimu'. Kazimiero Būgos nuomone rusų kalbos Литва ir lenkų Litwa tegalima suprasti iš baltiškos praformos *Letuva, kuri yra išsirutuliojusi iš *Leituva ir patekusi į slavų kalbas. Šių laikų tyrėjai Lietuvos vardo ištakų linkę ieškoti vandenvardžiuose. Remiantis Kazimiero Kuzavinio hipoteze, Lietuvos vardui pradžią davė suslavintas upėvardis Lietauka, pagal baltams būdingą etnonimų raidos modelį: vandenvardis –> kraštovardis –> tautovardis. Iš Lietava, pakeitus priesagą, išsirutuliojo dabartinė forma Lietuva. Knygoje atskirai nagrinėjamos šaknys Liet-, Lit-, Leit-, priesagos -uva ir –ava, aiškinamasi vardo reikšmės kitimas, aptariami vardo vediniai. Knygoje siekta pateikti viską, kas įmanoma, apie Lietuvos vardą ir jo kilmę. Tačiau vardo kilmė ir toliau lieka iki galo neišaiškinta. Neatsakyta, kas buvo toji *leita > *lieta ir kokia to žodžio reikšmė. Taip pat nėra visiškai aiški formos Lietuva darybos iš šaknies Liet- ir priesagos -uva motyvacija.Reikšminiai žodžiai: Daryba; Hidronimas; Kilmė; Lietuvos vardas; Priesaga; Reikšmė; Slavai; Vietovardžiai; Šaknis; Formation; Hydronym; Meaning; Origin; Place names; Root; Slavs; Suffix; The name of Lithuania; Word formation.

ENStudies of Lithuania’s name and its origin have been collected and summarised in the book. From the 15th to the 17th c., a theory stating that Lithuanians originated from Romans prevailed. It was strengthened by the similarities of Latin and Lithuanian languages. Due to this similarity, Lithuania’s name was associated with Latin words litus (coast) and tuba (tube). Considerations show that there was some interest in the origin of Lithuania’s name, possible solutions were sought, however, it was impossible before comparative linguistics emerged. Linguists became started showing interest in the origin of Lithuania’s name in the middle of the 19th c. It was stated that Lithuania’s name was related to the Indo-European root *lei-, Lithuanian lieti (pour), thus, to “flowing, pouring”. According to Kazimieras Būga, Russian Литва and Polish Litwa can be understood only from the Baltic pro-form *Letuva, which developed from *Leituva and was adopted in Slavic languages. Modern researchers look for the origins of Lithuania’s name in hydronyms. According to Kazimieras Kuzavinis’s hypothesis, it originated from the slavicised river name Lietauka by means of the ethnonym development model typical of the Balts: hydronym –> region’s name –> nation’s name. The current form Lietuva developed from Lietava through the suffix change. In the book, roots Liet-, Lit-, Leit-, suffixes -uva and –ava are analysed separately, the changes of the name’s meaning are explained, and its derivatives are discussed. It was aimed to provide everything about Lithuania’s name and its origin. However, the name’s origin still is not fully clear. No response is given what this *leita > *lieta was and what it meant. The reason for the formation of Lietuva from the root Liet- and suffix –uva is not clear either.