Seimo nario imunitetas : kai kurios teorinės ir praktinės problemos

LTStraipsnyje nagrinėjamas Seimo nario imunitetas, t. y. draudimas be Seimo sutikimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, suimti, kitaip suvaržyti jo laisvę; parodoma, kuo Seimo nario imunitetas skiriasi nuo Seimo nario indemniteto. Nors subjektai, turintys imunitetą, Konstitucijoje yra nurodyti expresis verbis, tai nereiškia, jog Konstitucijoje nurodytų subjektų sąrašas yra išsamus (baigtinis) ir kad Konstitucija apskritai draudžia įstatymais nustatyti imunitetus ir kai kuriems kitiems, Konstitucijoje tiesiogiai nenurodytiems, subjektams. Įstatymais imunitetas gali būti nustatomas tik tokiems subjektams, kurie dalyvauja visuotiniuose rinkimuose, kad būtų išrinkti į tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurias užimantiems subjektams imunitetą numato pati Konstitucija. Straipsnyje taip pat analizuojama, kaip praktikoje taikomos Seimo statuto normos, susijusios su Seimo nario imuniteto panaikinimu. Nagrinėjamos Seimo sudarytų laikinųjų tyrimo komisijų parengtos pažymos, kuriose Seimui siūloma sutikti ar nesutikti, kad būtų panaikintas Seimo nario imunitetas. Pažymos neretai turi esminių trūkumų; komisijos kartais viršija joms nustatytus įgaliojimus, prisiima joms nebūdingas funkcijas. Konstitucijoje Seimo nario imunitetas nustatytas ne tam, kad sudarytų prielaidas nusikaltimą padariusiam Seimo nariui išvengti baudžiamosios atsakomybės, o tam, kad Seimo narys nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn nesant tam teisinio pagrindo, nebūtų persekiojamas dėl politinių ir kitų panašių motyvų, dėl jo kaip Seimo nario veiklos, kad jam nebūtų daromas toks poveikis, kurį draudžia Konstitucija.Reikšminiai žodžiai: Imunitetas; Konstitucija; Konstitucinis Teismas; Konstitucinė doktrina; Konstitucinė teisė; Seimo laikinosios tyrimo komisijos; Seimo narys; Constitution; Constitutional Court; Constitutional doctrine; Constitutional law; Immunity; Member of the Seimas; Provisional investigation commissions of the Seimas; The Constitution.

ENAn article analyses the immunity of the Seimas Members, i.e. a prohibition to prosecute, arrest or in any other way limit the freedoms of a Seimas Member without the Seimas' consent; the difference between the immunity and the indemnity of a member of Seimas is indicated. Although the subjects that have an immunity are indicated as expresis verbis in the Constitution, it does not mean that the list of such subjects is complete and that the Constitution, in general, prohibits by law to provide some other subjects that are not indicated in the Constitution. The immunity may be given by law only to such subjects that participate in general election and may be elected to a position that is indicated in the Constitution and is constitutionally provided with the immunity. The article also analyses the practical application of the norms of the Statute of the Seimas that are related to the repeal of the immunity of a Seimas Member. The certificates that were prepared by the temporary research commissions of the Seimas and suggest the Seimas to agree or disagree with the repealing of the immunity of a Seimas Member are analysed. Usually they have some critical mistakes: sometimes commissions exceed the authorization and perform some additional functions. The Constitution provides the immunity of a Seimas Member in order a Seimas Member should not be persecuted without a legal reason or because of political and other similar reasons because of his/her activities as a Seimas Member and should not undergo the pressure that is prohibited by the Constitution. It is not aimed to create the circumstances for a guilty Seimas Member to avoid legal responsibilities.