Pirmojo pasaulinio karo metais sudarytų Rusijoje ir į Lietuvą parvežtų archyvų istorijos bruožai

LTPo bolševikų perversmo II Visos Rusijos pabėgėlių suvažiavime buvo nutarta, kad pabėgėlių kiekvienam šeimos nariui turės būti suteikta teisė nemokamai vežtis 25 pundus bagažo. Rusijoje sukaupto lietuviško rankraštinio turto vertė buvo suprasta to meto amžininkų. Kairiosios pakraipos Saratovo ,,Globos“ draugijos vadovė F. Bortkevičienė tarėsi su Mykolu Sleževičiumi dėl rankraščių, esančių Petrograde, pervežimu į Lietuvą. Iš Rusijos grįžtančios organizuotos lietuvių grupės, organizacijos, švietimo įstaigos galėjo lengviau parsigabenti dokumentus, nei grįžtantys pavieniui lietuviai. Nuo 1923 m. kovo 12 d. veikęs Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kultūros muziejus ėmėsi iniciatyvos rinkti, kaupti rankraščius ir įvairių įstaigų bei privačių asmenų archyvinius dokumentus. Tų pačių metų sausio mėnesį pradėjusių dirbti Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekų darbuotojai irgi ėmėsi rankraščių rinkimo ir jų tyrimo darbo. Lietuvos mokslų akademijos biblioteka bene daugiausiai rankraščių gavo 1950 m. reorganizavus Kauno valstybinį universitetą ir iš jo bibliotekos perėmus dalį netvarkytų rankraščių, kurie vėliau pateko į Vilniaus universiteto biblioteką. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius perėmė didžiąją dalį iš Rusijos parvežtų lietuviškų dokumentų. Šiame rankraštyne kaupiamus fondus nemaža dalimi papildė ir privačių asmenų dovanos.Reikšminiai žodžiai: Archyvai; Lietuvos archyvai; Lietuvių švietimas Rusijoje; Pirmasis pasaulinis karas, 1914-1918 (Didysis karas; World War I); Karo pabėgėliai; Mokslų akademijos biblioteka; Rankraštynas; Pirmasis pasaulinis karas, 1914-1918 (Didysis karas; World War I); Lietuviai Rusijoje; Rankraštiniai šaltiniai.

ENThe article deliberates on the travel of certain documents from Russia to the Manuscript Department of the Library of the Lithuanian Academy of Sciences. Even for the organized groups of returning Lithuanians and for educational institutions it was sometimes challenging to carry documents on the way from Russia to Lithuania; meanwhile, for solitary Lithuanians the road home was strewn with difficulties. In spite of the problems, a significant part of the documents belonging to Lithuanian organizations was successfully relocated to Lithuania. Between the wars, the library and the Culture Museum at the Faculty of Humanities of Vilnius University obtained some of the documents collected from Russia. In 1950-1962, a part of the Lithuanian societies' documents brought from Russia was transferred to the Manuscript Department of the Library of the Lithuanian Academy of Sciences. The reasons for the transfer were the reorganization of the Kaunas State University and the regulations of the Lithuanian Institute of Language and Literature that allowed to keep only the documents pertaining to the subject area of the institute. Private donations also much added to the collection. [From the publication]