Pratarmė

LTSąvoka „imperinis Vilnius“ mūsų klausai skamba kiek neįprastai ir gali atrodyti paradoksali. Epitetas „imperinis“ nėra pritapęs prie šio miesto vardo taip, kaip kiti istoriniai apibūdinimai - „viduramžių Vilnius“, „baroko Vilnius“ ar net „sovietinis Vilnius“. Ir tai visiškai suprantama - XIX a. Vilnius tikrai nebuvo reikšmingas europietiško]o imperializmo centras ir nei savo dydžiu, nei gyvensenos turiniu, nei įtaka negalėjo lygintis su Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Austrijos-Vengrijos ar Rusijos imperiniais metropoliais. Tai kaip tik tie laikai, kai Vilnius dėl gniaužiamos kultūrinės, socialinės, ekonominės raidos ima smarkiai provincialėti ir stagnuoti, ypač po universiteto uždarymo 1832 m. Tačiau tai neleidžia ignoruoti fakto, kad imperinė architektūra yra vienas komponentų, iki šių dienų formuojančių Vilniaus erdvę. XIX a. istorizmas, kurio fasadai buvo kuriami pagal Sankt Peterburge imperatoriaus patvirtintus šablonus, yra neatsiejama Vilniaus architektūros dalis, nors tarptautiniai paveldo ekspertai jos anaiptol nelaiko lygiaverte su unikaliuoju LDK laikų sostinės senamiesčiu. Šiandieninė Vilniaus ir visos Lietuvos politinio gyvenimo šerdis - Gedimino (anuomet Georgijaus) prospektas - yra gana tipiškas XIX a. imperinio miesto bulvaras, sukurtas pagal Paryžiaus ir, aišku, Sankt Peterburgo pavyzdį. Modernios imperinės buržuazijos gyvensenos stilius neabejotinai paveikė Naujamiesčio ir Žvėryno erdves su jų racionaliu geometriniu (senamiesčiui nebūdingu) gatvių tinklu ir dekoratyviais daugiabučių bei vilų fasadais. [Iš straipsnio]Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Miesto tapatybė; Rusijos imperija (Russian Empire); Vilnius; Vilnius, imperija, architektūra; Architecture; Lithuania; Russian empire; Townish identity; Vilnius; Vilnius, empire, architecture.