LTTyrimo tikslas – išaiškinti semantinius polonizmus diplomatiniame Maskvos valstybės susirašinėjime su Vakarų Europos valstybėmis XVI a. pabaigoje – XVII a. pirmojoje pusėje, atskleisti, kokiu būdu jie pateko į rusų raštiją ir kaip susiklostė jų likimas viena kitą veikiančiose kalbose, nustatyti jų istorinę, kultūrinę ir lingvistinę reikšmę kalbos raidos istorijai atkurti, taip pat nustatyti skolinių vaidmenį vykstant rusų bendrinės kalbos formavimosi procesui ir tai, kaip jie praturtino leksinę bei semantinę rusų kalbos sistemą. Darbo mokslinis naujumas susijęs su tuo, kad istorinėje slavistikoje dar nebuvo atliekami tokios didelės apimties medžiagos semasiologiniai tyrimai. Tai sudarė sąlygas išaiškinti gausią grupę leksemų, kurių analizuojamos reikšmės, autorės nuomone, laikytinos polonizmais; daugeliu atveju buvo pagilinta šių skolinių chronologija ir nustatyta, kokiu būdu jie pateko į rusų kalbą. Be to, daugeliu atvejų buvo verifikuoti ankstesnių semantinių polonizmų, patekusių į rusų rašytinę kalbą XVI –XVII a., tyrimų rezultatai. Disertacijai ginti teikiami šie teiginiai: 1. Lenkų kalbos įtaka rusų rašytinei kalbai pirmojoje XVII a. pusėje pasižymėjo ne tik kiekybiniu intensyvumu, bet ir giliai veikė leksinę bei semantinę sistemą kokybiniu aspektu. 2. Antrojoje darbo dalyje analizuojamos pateiktų leksemų reikšmės nėra savarankiški rusų kalbos dariniai, o semantinės lenkų kalbos kalkės. Dalis jų į rusų rašytinę kalbą pateko ankščiau nei iki šiol manyta. 3. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėjama medžiaga, kurią būtina verifikuoti. 4. „Prostaja mova“ (viena iš rašytinių XVI–XVII a. LDK kalbų) vykstant rusų-lenkų kalbiniams kontaktams antroje XVI a. pusėje ir XVII a. atliko aktyvios tarpininkės vaidmenį.5. Pasiuntinybių prikazo dokumentacija, patyrusi stiprią lenkų kalbos įtaką ne tik leksikos, bet ir semantikos lygmeniu, XVII a. galėjo būti šios įtakos laidininkė ir didžiarusių knygų kalbai.Reikšminiai žodžiai: Skoliniai; Semantizmai; Polonizmai; XVI а. - XVII а. kanceliarinė rusų kalba; LDK raštija; Loanwords; Semantic borrowings; Polonisms; Russian language of administration of XVI c. - XVII c.
ENThe goal of the present research was to expose semantic Polonisms in diplomatic correspondence of Muscovite Russia with Western European Powers at the end of the 16th century and in the first half of the 17th century, to show the way they were borrowed by the written Russian language and their further fortune in contiguous languages, to establish their historic, cultural and linguistic importance in the recreation of the history of language evolution, as well as to define the role of the borrowings in the process of the general Russian language formation and the way they enriched both lexical and semantic systems of the Russian language. The novelty of the thesis lies in the fact that semasiological research in historical Slavonic studies has never been based on such a vast amount of data (neither semantic adoptions in general, nor Polonisms in particular have been studied so far). Dissertation theses: 1. The Polish influence on the Russian written language of the first half of the 17th century was characterised not only by the quantitative intensity but also by the qualitative aspect of its considerable impact on lexical and semantic systems. 2. The meanings of lexemes analysed in the second chapter are not independent derivatives of the Russian language, but semantic loan-translations of the Polish language. A part of them entered the written Russian language earlier than it was thought before. 3. The third chapter of this research deals with the materials that stand in need of verification. 4. „Prostaja mova“ appeared to be an active mediator in the Polish-Russian language contacts in the second half of the 16th and 17th centuries. 5. Russian diplomatic documents, which were deeply influenced by the Polish language on both lexical and semantic levels, might have contributed to this influence on the Great Russian bookish (knizhnyj) language in the 17th century.