Intelektinės nuosavybės teisių doktrinos

LTIntelektinės nuosavybės teisės, kaip santykinai jaunos ir sparčiai besivystančios teisės šakos, doktrinos arba filosofinis pagrindimas yra ypač svarbios. Intelektinės nuosavybės teisių doktrinos yra atskaitos taškas vertinant naujas intelektinės nuosavybės teisių reguliavimo iniciatyvas, nustatant, kokiam socialiniam gėriui jos reikalingos, ar jos nepažeis kitų socialinių gėrių, ilgalaikių visuomenės socialinės, ekonominės ir kultūrinės plėtros interesų. Intelektinės nuosavybės teisės jurisprudencija tradiciškai skiria keletą intelektinės nuosavybės teisių teorijų: prigimtinių teisių teoriją, ekonominę (utilitarinę) teoriją, asmenybės tąsos (moralinę) teoriją, epistemologinę teoriją. Straipsnyje analizuojamos istoriškai svarbiausios tradicinės, taip pat šiuolaikinės intelektinės nuosavybės teisių filosofinės doktrinos, siekiama atskleisti intelektinės nuosavybės teisių tikslus ir paskirtį, išanalizuoti teorijų įtaką teisėkūrai ir teisei taikyti. Dominuojančios ir svarbiausios intelektinės nuosavybės teisių doktrinos Vakarų jurisprudencijoje yra ekonominė ir epistemologinė. Autorius pateikia nuomonę, jog naujausia intelektinės nuosavybės teisėdarą pasaulyje ir Lietuvoje nukrypo nuo doktrinos, pažeidė autoriaus, teisių turėtojo ir visuomenės interesų pusiausvyrą. Lietuvoje intelektinės nuosavybės teisės teisėdaroje ir ją aiškinant įsigalintys abstraktūs teisių išimtinumo ir pažeidžiamumo bei autorių teisių prioriteto argumentai yra aiškiai ydingi ir nepagrįsti doktrina.Reikšminiai žodžiai: Intelektinės nuosavybės teisės; Filosofinės doktrinos; Nuosavybės teisė; Teisės teorija; Intellectual property rights; Philosophical doctrine; Property rights; Legal theory.

ENThe article revises traditional historically significant, as well as modern philosophical doctrines of intellectual property rights. The author methodically surveys the social goals and purpose of intellectual property rights, reviews the impact that philosophic doctrines have on intellectual property legislation and interpretation thereof. Natural rights, economic (utilitarian) and pcrsonhood doctrines arc analyzed in greatest detail, alongside with the modern epistcmologica! doctrine. The interpretation and criticism of all principal doctrines is provided. The author argues that lack of understanding of philosophical underpinnings causes improper interpretation and application of the law, violates the delicate balance of the authors, rightholders and social interests. This situation causes groundless subjective judgment, especially in cases when attempting to fill-in legislative gaps or decide over the social relationship not directly regulated through the statutory legislation. The intellectual property doctrine shall be the basis for evaluating new initiatives on regulating intellectual property rights by ensuring that long-term sustainable socio-economic development goals are taken into consideration. The article concludes that unsubstantiated motives of exclusivity and vulnerability of intellectual property rights, as well as prevailing of copyright over the social interest, which have been creeping into the intellectual property case law are unjustified and lack doctrinal support. Parallel to this, reactive proposals to dispose of the intellectual property rights altogether are equally unacceptable. Case law shall resort to doctrinal base when deciding difficult cases and where legislative clarity is lacking. [From the publication]