XX amžiaus lietuvių religinė drama
LTStudijoje siekiama aptarti iki šiol tyrinėjimų užribyje buvusios religinės dramos klodą, išskirti jo atradimus, tendencijas. Pasaulyje religinės dramos terminas ir nuoseklesni religinės dramaturgijos tyrinėjimai susiformavo tik XX a. pradžioje. Lietuviškojo religinio teatro ir religinės dramaturgijos tyrinėjimų iki šiol bemaž nebūta. Studijoje pirmiausia apžvelgiami teatro, dramos santykiai su religija bei teorinis klausimo aspektas – religinės dramos definicijos. Supažindinama su mažiau aptartais dramos kūriniais, siekiama išplėsti religinės dramos ribas. Toliau aptariama XX a. lietuvių religinės dramos periodizacija ir skirstymas. Religinės dramos analizuojamos dviejuose skyriuose, apimančiuose XX a. pirmąją ir antrąja puses; juose dramos apžvelgiamos pagal atskirus žanrus. Išskiriama biblinė, hagiografinė (martirologinė), religinė drama, religinė komedija, poetinė drama. Apibendrinama, kad religinė drama pamažu vaduojasi iš priklausomybės nuo vien biblinių siužetų ar hagiografinių raštų dramaturginių interpretacijų: vis daugėja originalių siužetų, individualaus kūrėjo santykio su Absoliutu. Pirmosiose religinėse dramose vyravusį didaktiškumą pamažu keičia romantiškasis melodramatizmas ir plačiau suvokiamas realizmas, o šiuos XX a. antrojoje pusėje – poetinė drama. Lietuvių religinė drama baigiantis XX amžiui įgyja dvi pagrindines kryptis. Pirmoji jų savo menine raiška panaši į europinės viduramžių dramos (apibendrinti, alegorizuoti veikėjai, tautosakos, liaudies kūrybos ir krikščioniškųjų raštų naudojimas), antroji juda susipindama su XX a. antrosios pusės poetine drama.Reikšminiai žodžiai: Biblija; Definicijos; Didaktinis; Dramaturgija; Dramos istorija; Interpretacija; Lietuviška religinė drama; Lietuvių religinė drama; Periodizacija; Pjesė; Poetinė drama; Simbolis; Skirstymas; Teatras; Tema; Viduramžių drama; 20 amžius; Definitions; Didactic; Distribution; Dramaturgy; History of drama; Interpretation; Lithuanian religious drama; Medieval drama; Periodization; Play; Poetic drama; Symbol; The Holy Scripture; Theatre; Theme; Twentieth century.
ENAn aim of the study is to discuss the code of the former religious drama, that has not been analysed yet, and to distinguish its discoveries and tendencies. In the world, a term of religious drama and a more consistent analysis of the religious dramaturgy had formed only at the beg. of the 20th c. There were almost no analysis of the Lithuanian religious theatre and religious dramaturgy. Firstly, the study pays attention to the relationship between theatre, drama and religion and to a theoretical aspect of the issue, i.e. the definitions of the religious drama. The less discussed works of drama are presented; it is aimed to widen the limits of the religious drama. Further, the periodisation and division of the Lithuanian religious drama in the 20th c. is described. It is analysed in two chapters that include the whole 20th c.; drama is reviewed according to separate genres: biblical, hagiographic (passional), religious drama, religious comedy and poetic drama. In conclusion, little by little religious drama is becoming free of the influence of biblical plots or hagiographic dramaturgic interpretations: there are more and more original plots and individual relationship between the creator and the Absolute. The predominant didactics of the first religious dramas was little by little replaced by romantic melodramaticism that is perceived as realism; in the second half of the 20th c. the latter is changed by poetic drama. At the end of the 20th c., the Lithuanian religious drama contained two trends. The first, according to its artistic expression, is very similar to the European drama of the Middle Ages (generalised allegoric characters, the use of folklore, Christian texts), the second is combined with the poetic drama of the second half of the 20th c.
