Vadovavimo ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms modelio teorinis ir empirinis pagrindimas : disertacija

LTXXI amžiuje švietimas išgyvena intensyvios kaitos ir plėtros laikus. Ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovai, dirbantys šiuo kaitos laikmečiu, susiduria su iššūkių gausa, tačiau pastebimas akivaizdus teorinių ir empirinių tyrimų, skirtų ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovavimo problemoms, trūkumas. Vadovams būtinas vadovavimo modelio turėjimas, kuris įgalintų optimizuoti ir tobulinti ikimokyklinių ugdymo įstaigų veiklą, vertinti savo darbą, formuluoti organizacinius tikslus ir susikurti vadovavimo viziją. Šiuo darbu tiriami vadovavimo ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms parametrai, analizuojamas ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovų požiūris į išskirtus aštuonis vadovavimo struktūrinius komponentus. Tyrime analizuojamos Lietuvos ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovų (nuomonių anketos buvo išsiųstos į visus Lietuvos lopšelius-darželius) grąžintos nuomonių anketos. Tyrimo tikslas – parengti vadovavimo ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms teorinį ir empirinį modelius. Tyrimo metodologija remiasi žmonių santykių vadybos, F. E. Fiedlerio efektyvaus vadovavimo, J. W. Gardnerio vadovavimo, T. Haywoodo vadovavimo bei situacinio vadovavimo teorijomis. Tyrimu atskleista, kuriems struktūriniams komponentams vadovai teikia prioritetinę reikšmę. Atlikta vertinimo analizė padėjo ir patikslinti vadovavimo ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms sampratą papildant ją idėjomis apie bendruomenės ir vadovo turimos vadovavimo ikimokyklinei ugdymo įstaigai vizijos reikšmę.Tyrimo rezultatai leido parengti vadovavimo ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms teorinį ir empirinį modelius bei išskirti, vadovų nuomone, svarbiausius struktūrinius komponentus. Atsiskleidė ir vadovų pozicijos dvilypumas: viena vertus, vadovai linkę priimti idealųjį modelį ir laikyti jį savo veiklos etalonu. Kita vertus, laikosi nuostatos, kad šis modelis sunkiai įgyvendinamas. Taip pat atkreiptas dėmesys į vadovų personalo vadybos studijų svarbą bei pateiktos rekomendacijos.

ENXXIst century education is undergoing extensive change and development. The leaders of Early Childhood Education institutions are engaged in this change and face plenty of challenges. On the other hand, a lack of theoretical and empirical studies in leadership management in Early Childhood Education institutions, is observed. There is a need for a leadership model, which would allow to optimize and improve Early Childhood institutions and would assist the leaders to assess their work in formulating organizational objectives and creating a leadership vision. The thesis examines the leadership parameters of Early Childhood institutions and analyzes the leaders' opinion on the eight structural components. The thesis analyzes the opinionnaires returned by the leaders of Lithuanian Early Childhood institutions (the opinionnaires were sent to all the Early Childhood institutions in Lithuania). The purpose of the research was to develop the theoretical and empirical leadership models for Early Childhood institutions. The methodology of the research is based on human relations management, F. E. Fiedler's effective leadership, J. W. Gardner's leadership, T. W. Haywood's leadership and situational leadership theories. The research revealed which structural components are regarded as the most important by the leaders of Early Childhood institutions. The analysis helped to clarify the leadership concept for Early Childhood institutions adding to the concept ideas on community leadership and the importance of one's leadership vision.The results of the research allowed to develop the theoretical and empirical Early Childhood leadership models and to distinguish, in leaders' opinion, the most important leadership structural components. The results of the research confirmed the ambiguity of the position of the Early Childhood institutions’ leaders: on the one hand, the leaders tend to adopt the ideal model and view it as the ultimate goal of their performance. On the other hand, it is obvious that they believe that the ideal model is difficult to achieve. The importance of training in human resources management was also noted the recommendations were presented.

• Changes in Lithuanian pre-school and pre-primary education quality over the last decade according to educators and parents / Ona Monkevičienė, Kristina Stankevičienė. Spring University. Changing education in a changing society. 2010, [1/2], p. 25-33.
• Priešmokyklinio amžiaus vaikų lyderystės raiškos muzikinėje veikloje ypatumai / Asta Rauduvaitė, Živilė Virganavičienė. Pedagogika. 2015, 117, p. 118-132.
• Švietimo politiką reglamentuojančių dokumentų interpretavimo metodologija : ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo kokybės politikos valdymo atvejis / A. Juodaitytė, S. Neifachas, D. Martišauskienė. Kokybiniai edukaciniai tyrimai: teorijos, duomenų rinkimas ir analizė / mokslo redaktorė ir sudarytoja Audronė Juodaitytė. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2012. P. 273-299, 407-408.
• Švietimo politikos kaita : priešmokyklinio ugdymo vadybos funkcijų kontekstualizavimasis / Sergejus Neifachas. Švietimas: politika, vadyba, kokybė. 2011, Nr. 1 (7), p. 29-42.
• Vadovavimo suaugusiųjų švietimo įstaigai teorinės ir empirinės įžvalgos / Asta Dirgėlienė, Rūta Marija Andriekienė. Andragogika. 2012, Nr. 3, p. 25-47.