LTStraipsnyje analizuojami pagrindiniai probleminiai aspektai, susiję su galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinta atliekų sąvoka. Daugiausia dėmesio sutelkta į sąvokos vertimo netikslumus ir į tai, kokią įtaką šie netikslumai turi teisės teoretikams ir praktikams taikant atliekų sąvoką. Autorius analizuoja keturis Europos Sąjungos teisės aktus, kuriuose pateikiama atliekų sąvoka. Šiuose teisės aktuose lietuvių kalba atliekų sąvoka yra pateikiama vis kitaip, nors kitomis kalbomis minėta sąvoka iš esmės nekinta. Be to, straipsnyje ieškoma geriausio termino pagrindiniam atliekų sąvokos elementui, t. y. momentui, nuo kurio daiktai ar medžiagos tampa atliekomis, apibūdinti, nes visuose analizuojamuose dokumentuose pateikiami skirtingi šį elementą apibūdinantys terminai. Taip pat aptariama kol kas negausi Lietuvos teismų praktika, aiškinant atliekų sąvoką ir atskleidžiami sunkumai, su kuriais teismai gali susidurti, taikydami netikslią atliekų sąvoką. Straipsnyje siūloma atliekų sąvoka, atitinkanti analizuotuose Europos Sąjungos dokumentuose kitomis kalbomis pateiktą sąvoką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atliekų sąvoka; Europos Sąjungos teisė; Teisės terminai; Legal definition of waste; European Union legal acts; Legal terms.
ENThe article discusses some problematic aspects of the legal definition of waste. The article is focused on the irregularities of the legal translation of this definition into Lithuanian and on the impact of these irregularities to legal scientists and lawyers. Four European Union legal acts, which define waste, are analysed, i. e. Council Directive 75/442/EEC of 15 July 1975 on waste, Council Directive 91/156/EEC of 18 March 1991 amending Directive 75/442/EEC on waste, Directive 2006/12/EC of the European Parliament and of the Council of 5 April 2006 on waste and Proposal for a Directive of the European Parliament and of the Council on waste. In each of these legal acts (Lithuanian translation) the definition of waste is different, despite the fact that the definition of waste per se practically does not change. This fact is easily proved by analysing the mentioned legal acts in English, French, Spanish and several aspects in Polish and Latvian. Furthermore, the search for the best term defining the principle element of the definition of waste, i.e. for the moment when a material or an object become waste, is conducted.This search is determined by the fact that in each of the analysed legal acts in Lithuanian this moment is defined differently, however, this term does not change in the legal acts in other languages. Furthermore, in the Law on Waste (which transposes the directive on waste into Lithuanian law), waste definition and other terms differ from those of Waste directives (Lithuanian translation). This leads to the conclusion that Lithuanian courts may face difficulties in applying national law on waste. To prove this, the article also discusses Lithuanian courts' cases (they are still not great in number) which explain the legal definition of waste and enumerates the possible difficulties that the courts may encounter in applying the legal definition of waste. Finally, the definition of waste which corresponds to the sense of the analysed legal acts is proposed. [From the publication]