XVIII a. Alsėdžių paminklo tipologinė problematika

LTStraipsnyje aptariami vieno iš seniausiiį ir iki šiol mažai tyrinėto savitos formos XVIII a. Alsėdžių medinio paminklo tipologijos klausimai. Įvairias autoriai nurodė skirtingus jo tipus: kryžius (Bronislovas Pilsudskis (Bronisław Piłsudski), Žibuntas Mikšys), dvigubas, arba Šv. Benedikto kryžius (Mykolas Brenšteinas (Michal Brensztejn), Jonas Grinius), savita namelio formos koplytėlė (Jonas Balys, Bronius Kviklys), stogelinis kryžius (Juzefas Perkovskis). Šiandienos kryždirbystės tyrinėtojai šio klausimo nesprendė, todėl straipsnyje bandoma nustatyti Alsėdžių paminklo tipą, iškeliamos hipotezės dėl jo dviejų skersinių paskirties. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kryžius; Karavykas; Koplytstulpis; Stogastulpis; Aukos; Cross; Double-bar cross; Pillar shrine; Stave cross; Sacrifices.

ENThe article tackles the problem of typology of one of the oldest monuments located at the village of Alsėdžiai. Taking into account diverse opinions by numerous authors, it is currently not really possible to identify the Alsėdžiai monument as the karavykas-type (double-bar) cross, unless some corroborating church documents emerge. When compared to other examples from the ip"" century, the Alsėdžiai monument demonstrates parallel features with stave crosses in Samogitia and Eastern Lithuania, such as two-slope roofs in cross-wise orientation, sometimes, horizontal details on the vertical. The purpose of such is not precisely clear, therefore hypothesis is made that: 1- by analogy with other three stave crosses with one horizontal short bar, the top horizontal bar of the Alsėdžiai monument could hide an opening in the pillar; 2. the horizontals were possibly supposed for textiles - for hanging sacrifices in memory, gratitude and prayers for the deceased. [From the publication]

• Alkai: baltų šventviečių studija / Vykintas Vaitkevičius. Vilnius : "Diemedžio" leidykla, 2003. 319 p.
• Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai / sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
• "Karawakas, arba Krzizius anioliszkas": eiliuota kryžiaus formos malda Lietuvoje / Gita Drungilienė. Senoji Lietuvos literatūra 2021, 52, p. 51-80.
• Kryžius karavykas Lietuvoje : kilmė, paplitimas, papročiai / Gabija Surdokaitė. Kryždirbystės fenomenas liaudies kultūroje / sudarytoja Alė Počiulpaitė. Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2008. P. 28-46.
• Kupole rože : Sekminių - Joninių papročiai ir tautosaka / parengė Nijolė Marcinkevičienė, Loreta Mukaitė, Audronė Vakarinienė. Vilnius : Lietuvos liaudies kultūros centras, 2003. 460 p.
• Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas / Bronislava Kerbelytė. Vilnius : LLTI, 1999-2009. 4 t. (436, 484, 452, 611 p.).
• Namų daiktai ir aplinka gydomojoj praktikoj / Rita Balkutė. Žmogus ir gyvenamoji aplinka : konferencijų ciklas "Gimtis. Būtis. Mirtis. Pasaulėžiūros ir pasaulėjautos aspektai" : konferencijos medžiaga, Vilnius, 2006 balandžio 20-21 d. / sudarė Nijolė Marcinkevičienė. Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2007. P. 177-203.
• Rinktiniai raštai : etnologijos ir tautosakos baruose / Juozas Baldžius ; [sudarė ir parengė Stasys Skrodenis ; redakcinė komisija. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005. 555 p.
• Vilniaus kapinės kultūriniu ir istoriniu aspektais / Vida Girininkienė. Logos (Vilnius). 2000, 22, p. 124-136.