Socialinės paramos centro veikla, vykdoma tenkinant klientų poreikius : Vilniaus miesto patirtis

LTStraipsnyje analizuojami Lisabonos strategijos iššūkiai neįgaliųjų socialinei politikai, požiūrio į neįgaliuosius pokyčiai. Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, pamažu vyksta perėjimas nuo globėjiškos bei deklaratyvios pagalbos neįgaliesiems prie šių asmenų savarankiškumo ugdymo metodų, jų reabilitacijos bei integracijos į visuomenę. Siekiama įgyvendinti globalinės filosofijos idėjas, kurios remiasi socialine sanglauda bei įterptimi į visuomenę įtraukiant visus žmones, įskaitant ir neįgaliuosius. Atskleidžiama, kaip šalyje vis labiau įsitvirtina žmonių, turinčių tam tikrą negalią, socialinės integracijos modelis, suprantamas, kaip socialinių grupių, socialinių institutų bei valdžios struktūrų optimalių ryšių nustatymo procesas. Siekiant išsiaiškinti neįgaliųjų poreikius ir jų patenkinimo lygį, straipsnyje pateikti Vilniaus savivaldybėje socialinių išmokų skyriuje atlikto tyrimo rezultatai, bylojantys, kad dauguma šalpos išmokų gavėjų yra neįgalieji, kuriems būdingi finansinės paramos, materialinės padėties gerinimo; fizinės bei psichinės sveikatos gerinimo; bendrųjų ir specialiųjų paslaugų teikimo; moralinio (psichologinis) palaikymo; informacijos gavimo apie šalpos išmokų skyrimą, teikiamas paslaugas ir panašūs poreikiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Neįgalieji; Socalinė integracija; Lygios teisės; Socialinė parama; Šalpos išmokos; Disabled people; Social integration; Equal rights; Social support; Benefits.

ENThe article looks into the challenges of the Lisbon strategy for the social policy for the disabled as well as changes in the attitude toward the disabled. Lithuania, as well as other UE countries, is gradually moving from protective and declarative assistance to the disabled to the methods developing independence of such persons, their rehabilitation and integration into the society. It is sought to implement the ideas of global philosophy that refer to social cohesion and integration into the society involving all persons, the disabled among them. The article reveals the fact of adoption of the model of social integration of the persons with specific disability, which is seen as the process of establishment optimum relations between social groups, social institutes and power structures. In order to identify the needs of the disabled and the level of their fulfilment, the article provides the results of the analysis carried out by the Department of Social Benefits of Vilnius Municipality which demonstrate that the majority of the recipients of social benefits are the disabled with the typical needs for financial support, improvement of material situation, improvement of physical and psychic health, provision of general and special services, moral (psychological) support, provision of information on granting of social benefits and offered services, etc.