Tradiciniai kaimo darželių augalai
LTŠiame straipsnyje tyrinėjami tradiciniai kaimo darželio augalai. Lietuva nuo seno buvo agrarinis kraštas, todėl ir tradicijos susiję su žeme. Šiaulių universiteto menų fakulteto studentai 2009 m. parengė keturis tradicinių gėlių darželių projektus, pagal kuriuos buvo įrengta ekspozicija botanikos sode. Visuomenei pristatomoje botanikos sodo ekspozicijoje auginama 61 augalų rūšis. Ypatingą vietą lietuvių tradicijose užimantis augalas žalioji rūta įveista visuose keturiuose darželiuose. Svetimžemių augalų plitimui didelę įtaką turėjo auginamų augalų bioekologinės ir naudingosios savybės. Dalis introdukuotų augalų išplito dėl prisitaikymo žiemoti atšiauresnėse Lietuvos sąlygose, dėl lengvo dauginimosi vegetatyviškai ar gausios savisėjos, arba kaip vaistiniai ir prieskoniniai augalai. Sodybose vieni augalai buvo pastovūs, kitos augalų rūšys augintos trumpiau. Etnografiniai duomenys rodo, kad XVI a. lietuvių sodybose buvo auginami šie žoliniai augalai: meirūnai, čiobreliai, rūtos, našlaitės (vadintos žibuoklėmis). Tradiciniuose lietuvių darželiuose pastebima ryški praktiškumo tendencija. Ypač buvo vertinami buityje taikomąją reikšmę turintys augalai (vaistiniai, prieskoniniai). Ankstyvesnio laikotarpio kaimo darželiuose buvo auginami daugiausia vietinės floros atstovai ir ištvermingesni, lengvai besidauginantys svetimžemių augalai. Nuo XX a. pradžios gėlių darželiuose svetimžemių augalų rūšių gausėja, daugiausia auginamos rūšys dėl dekoratyviųjų savybių.Reikšminiai žodžiai: Augalai; Gėlių darželiai; Sodyba; Tradicijos; Flower-garden; Flowerbeds; Flowers gardens; Homestead; Plants; Traditions.
ENThe paper explores the traditional plants of a rural flower garden. Lithuania has always been an agrarian land; therefore, the traditions are related to the ground. In 2009, the students of the Faculty of Art of Šiauliai University prepared four projects of traditional flower gardens, according to which an exposition was designed in the botanical garden. 61 species of plants are grown in this exposition that is open to the general public. Common rue, which occupies a special place in Lithuanian traditions, has been planted in all four flower gardens. The spread of foreign plants was highly influenced by bioecological and useful properties of plants. Part of introduced plants spread due to their adaptation to winter in more severe conditions in Lithuania, easy vegetative reproduction or profuse self-sowing, or as medicinal plants or herbs. Some plants were permanent in steadings, while other species were grown for a shorter period. Ethnographic data show that in the 16th c. Lithuanian steadings grew the following graminaceous plants: marjoram, thyme, rue, pansy (called hepatica). Traditional Lithuanian flower gardens could be characterised by an evident tendency of practicality. The plants that could be used at home (medicinal plants and herbs) were particularly valued. Earlier rural flower gardens mainly grew local flora and more persevering, easily reproducing foreign plants. Since the beginning of the 20th c. the number of species of foreign plants has been increasing in flower gardens, mainly due to their decorative properties.
- Lietuvio sodyba / Rasa Bertašiūtė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007. 203 p.
- Saulės kulto apraiškos armėnų ir lietuvių kryžiuose / Jolanta Zabulytė. Acta orientalia Vilnensia. 2004, t. 4 (2003), p. 200-212.
- Vakarų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra Rasa Bertašiūtė, Vingaudas Baltrušaitis, Ilona Burinskaitė, Gražina Žumbakienė ; Etninės kultūros globos taryba. Vilnius : Etninės kultūros globos taryba, 2008. 96 p.
